Mano mama buvo išmintingas žmogus. Kiekvienas pasakytas žodis buvo vertingas.
Kartą ji man davė patarimą, kuris man padėjo visą mano gyvenimą.
Po kiekvienos darbo dienos, kai mama grįždavo iš darbo, ji kelias minutes gulėdavo ant sofos ir ilsėdavosi. Nieko nedarydavo, su niekuo nesikalbėdavo, net nepersirenginėdavo. Ir man visada buvo įdomu, kodėl tai tapo jos įpročiu.
Ir vieną kartą ji man paaiškino.
„ Brangioji, tai labai paprasta. Visą dieną dirbi, organizmas pavargsta, visada reikia atrasti laiko pailsėti ir atstatyti jėgas. Pasaulis niekur nepabėgs, jei tu keletą minučių nieko neveiksi“.
Tikriausiai, dauguma mamų, grįžusios iš darbo, iškart eina į virtuvę ir gamina pietus. Štai taip jos savęs nemyli ir negalvoja apie save.
Kai mokiausi mokykloje, grįžusi namo, iškart puldavau ruošti pamokų. Man atrodė, kad brangi kiekviena minutė, nereikia gaišti laiko, reikia nuolat mokytis ir pasiekti gyvenime puikių rezultatų.
Aš turėjau vieną pažįstamą, kuri dirbo ir dieną, ir naktį, beveik visai nesiilsėdavo. Per keletą metų nė karto nebuvo prie jūros, taupė pinigus butui. Ir koks rezultatas? Ji nuolat buvo slegiama streso.
Mes dažnai pamirštame, kad reikia sustoti, pailsėti keletą minučių, ir tik tada bus pasikeitimų. Taip mes susigrąžinsime savo jėgas ir eisime toliau.
Jei dirbsime dieną-naktį, gyvenimas praeis pro šalį. O kada bus laikas gyventi?
Štai toks vertingas patarimas!
