Mano sesuo gyveno pas tėvus ir nedegė noru persikelti į atskirą butą. Jai buvo nusispjaut į kitų nuomones, patogiai įsitaisė ir dėl nieko nepergyveno.
Ar verta sakyti, kokioje padėtyje visą tą laiką buvo mano tėvai?
Mama maitindavo, viską pirkdavo, apmokėdavo komunalinius. Ji tvarkydavosi ir gamindavo. Tėtis atlikdavo vyriškus darbus ir buvo šeimos maitintojas.
Mano sesuo nedarė nieko. Kai mama su tėčiu sirgo, ji net į vaistinę tingėjo nueiti. Aš lėkiau iš kito miesto galo padėti tėvams, o ji ramiai sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo serialą. Jai buvo nusispjaut ir ant manęs, ir ant jų…
Praėjo 2 metai po tėvų mirties. Butą pardavėme ir pasidalijome pinigus. Dabar sesuo gyvena vieno kambario bute.
Neseniai užėjau pas ją į svečius. Man šokas. Tarakonai, purvas, smarvė…
Tualete stovi oro gaiviklis, tačiau jis visiškai nepašalina šlapimo kvapo ir drėgmės. Žmogus visiškai neprisitaikęs gyventi normaliai. O jai juk 40 metų!
Kas bus toliau? Patarkite, ką su ja daryti?