«Senstu…» – laiškas nuo senos pamirštos šunys

2
Patinka? Duok Like!

Aš senstu.

Rytą skauda letenas, ir man reikia šiek tiek daugiau laiko, kad atsikelti. Ausys jau nebėra tokios aštrios, ir kai kas nors šaukia, nesigirdi iš karto. Bet aš vis dar laukiu. Laukiu taip, kaip tada, kai išeidavai, sakydamas: «Tuoj grįšiu, būk gudruolė». Aš juk buvau gudruolė, ar ne?

Tą medį už tvoros – prisimeni? Mes bėgiojome aplink jį, aš su lazda dantyse, tu juokėjaisi, vartėjaisi žolėje. O paskui būdavo šalti vakarai, kai mane pridengdavai pledu ir glostydavai po ausimi. Aš dariau priedangą, kad man tai nesvarbu, bet iš tiesų… tai buvo laimė. Mano pačios tikriausia laimė.

Dabar tyla. Tik vėjas supa senas sūpynes prieš namą. Ir aš vis dar gulinėju prie durų, nes kadaise pasakei, kad aš – sargas. O sargas neapleidžia posto, net jei namas nebekvepia tavimi.

Kartais užeina svetimi – šurmuliuojantys, su aštriais balsais. Sako, kad man «jau laikas». Bet aš atsisuku. Nes «laikas» – tai kai vėl paskambinsi. Tada, ir tik tada.
Klausi, kaip vakarais pravažiuoja automobiliai. Stebiu kiekvieną. Atrodo, tuoj tu išeisi – su ta pačia juokinga kuprine ir pusiau šypsena. Ir pasakysi: «Tu vis dar čia?»

Taip, aš čia. Ir viską prisimenu.

Tu užaugai, o aš – pasenau. Tai normalu, taip turi būti. Bet kodėl tu pamiršai? Pamiršai mane, kuris buvo šalia, kai tau skaudėjo, kuris jautė tavo ašaras, net jei jas slėpei pagalvėje?
Aš nesupykstu. Tikrai. Aš nemoku pykti. Moku laukti, mylėti, prisiminti. Džiaugiuosi kiekvienu garsu, panašiu į tavo balsą. Net jei tai tik vėjas. Jis kartais žaidžia su mano kailiu, kaip tavo ranka. Aš užmerkiu akis ir darau priedangą, kad tai tu.

Aš vis dar čia. Sename kieme, kur žolė prasiskverbia pro plyšius. Kur viskas kvepia praeitimi. Kur mano širdis vis dar dunda tavo žingsnių ritmu.

Nežinau, kiek man dar liko. Šunys neskaičiuoja laiko. Mes tiesiog gyvename – iki paskutinio. Laukiame – iki paskutinio. Mylime – amžinai.

Jeigu staiga prisiminsi… atvyk. Man nereikia nieko, išskyrus vieno žvilgsnio. Vieno prisilietimo. Vieno «atsiprašau, kad negrįžau anksčiau».

O kol kas… aš senstu. Bet aš vis dar tavo šuo.


Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!