Irena Petraitienė turėjo 3 vaikus: du sūnus ir dukrą. Vyriausias sūnus mirė, palikdamas jauną žmoną su 2 vaikais, vidurinysis buvo kariškis, atsargos pulkininkas.
Labai mylėjo savo mamą, todėl išėjęs į atsargą atvažiavo aplankyti tėvų namų. Vidutė buvo mylimiausia dukrelė, motina visada jos gailėdavo. Vida buvo išsiskyrusi, gyveno su dukra Ineta – veterinare pagal išsilavinimą.
Tačiau ji niekada nedirbo pagal specialybę. 80-aisiais mokėsi ekstrasense, net tarptautinį sertifikatą gavo. O Vida dirbo gamykloje. Tai motina jos ir gailėjo.
Motinai prasidėjo problemos su realybės suvokimu ir dukra pasiėmė ją pas save. Vasarą į tėvų namus atvažiavo Vida su Ineta ir du mirusio brolio sūnūs.
Mama dukrai nusibodo ir ji skundėsi broliui kariškiui, kad jos Ineta taip ir neištekės – visi jaunikiai bijo tos senės. O Ineta skriaudžia senę. Ne namai, o pragaras. Ir buvo nuspręsta parduoti tėvų namus, o gautus pinigus pasidalinti. Čia vėl kilo skandalai:
Vida niekaip nesutiko dalinti pinigų už parduotą namą į 3 dalis. Esą, nėra reikalo mirusiam broliui skirti dalies. Atsargos pulkininkas niekaip nesitaikstė su šia sąlyga ir atstovėjo našlaičius sūnėnus.
Čia atėjo gūdūs 90-ieji. Pinigai, gauti iš namo pardavimo, nuvertėjo.
Kartą, atvažiavęs pas seserį, brolis aplankė motiną: pamatė ją su mėlynėmis ir purvinu chalatu. Sesuo reikalavo visų pinigų sau. Išgirdusi atsisakymą, ji visiems grasino.
Apgaulės būdu išviliojo iš sūnėnų pinigus, pareikalavusi visos sumos už motiną. Galiausiai brolis neteko kantrybės ir susimąstė, kam jam reikia tų pinigų, motinos sveikata svarbiau. Įteikęs pinigus seseriai, motiną pasiėmė pas save.
Taip šeima „taikiai“ išsiskyrė, patenkinusi nepasotinamą seserį.
