Gyveno kartą neturtinga žydų šeima. Vaikų buvo daug, o pinigų, kaip visada, mažai. Mama dirbo iš paskutiniųjų – gamino, skalbė, šaukė, pliaukštelėdavo per sprandus ir garsiai burnojo ant sunkaus gyvenimo.
Pagaliau, netekusi jėgų, nuėjo paklausti rabino patarimo: kaip tapti gera mama?
Išėjo ji iš jo namų tyli ir susimąsčiusi. Nuo to laiko lyg ją būtų pakeitę. Ne, pinigų šeimoje nepadaugėjo. Ir vaikai netapo klusnesni. Bet dabar mama jų nebarė, o nuo jos veido nedingdavo šypsena. Kartą per savaitę ji ėjo į turgų, o grįžusi, keletui valandų užsidarydavo savo kambaryje.
Vaikus kamavo smalsumas. Kartą jie nepaklausė draudimo ir pažvelgė į mamos kambarį. Ji sėdėjo prie stalo ir … gėrė arbatą su saldžia bandele!
„Mama, ką tu darai? O kaip gi mes?“ – pasipiktinę sušuko vaikai.
„Ša, vaikai! – svarbiu tonu atsiliepė ji – aš darau jums laimingą mamą!“
Moralė: Prieš išdalindamas save kitiems – pasiruoškite, ką dalinsit.
