Laikas neatsiras pats. Laikas – tokia keista substancija. Jis linkęs užsikrauti darbais, buitimi ir kasdieniu šurmuliu.
Jis amžinas. O žmonės – ne.
Todėl reikia mokytis laiką praplėsti ir įterpti ten bendravimo su brangiais ir įdomiais žmonėmis momentus.
Paskambink be jokio reikalo. Paklausk, kaip reikalai. Pakviesk arbatos.
Praplėsk laiką ir atrask dešimt minučių pasivaikščiojimui su drauge po miestą po darbo ir arbatos puodeliui dviese su seserimi arba broliu. Tai tik atrodo, kad tokios minutės nesvarbios. O iš tikrųjų ant jų viskas ir laikosi.
Ana Ostrovskaja
Bonusas
