Po to, kai vyras ją metė, Ina iš sielvarto kraustėsi iš proto. Ji labai mylėjo Vainorą, gyvenimo be jo neįsivaizdavo, o jis taip paprastai iškeitė ją į laisvę nuo vaikų ir pareigų.
Vainoras siūlė mokėti alimentus, kad tik jo neverstų matytis su vaikais, o kvailė Ina kėlė isterijas per visą laiptinę. Vaikai tai matė ir turbūt jautė tikrą gėdą.
Iš pradžių Ina tvarkėsi su savo problemomis, išsikraudama ant artimųjų ir kolegų, o paskui įsitraukė į girtaujančių kolegų kompaniją, leisdama vakarus su jais. Ji visiškai apleido savo vaikus.
Majui buvo jau 13, jis galėjo ir maisto sau pasišildyti, ir kažko užsisakyti per internetą, o štai dėl 7-metės Milanos aš labai pergyvenau.
Brolis ja rūpinosi ir vedžiojo į mokyklą, maitino pyragėliais iš valgyklos, bet ar tai normalu?
Barniai su sese niekur nevedė. Ji toliau gėrė ir švaistėsi kumščiais, įsakydama palikti ją su vaikais ramybėje. Apie tai papasakojau mamai su tėčiu ir mes trise ryžomės beprotiškam žingsniui.
Kad Inai neapribotų tėvystės teisių ir ji nenugarmėtų su vaikučiais į bedugnę, aš pasiėmiau sūnėną su dukterėčia pas save, o tėvai nuvedė jų motiną į kliniką.
Inai teko gultis į ligoninę 5 mėnesiams, kad įveiktų aistrą alkoholiui ir išsiskyrimo skausmą, o aš tuo metu auginau jos vaikus.
Vėliau man buvo labai sunku skirtis su jais ir jie prašė gyventi visiems kartu. Ina iš pradžių nepalaikė šios idėjos, bet kai vėl susidūrė su motinyste ir suprato, kiek daug visko praleido, pati pasiūlė pagyventi jų namuose.
Nemanau, kad mes su sese kada nors buvome tokios artimos, kaip dabar. Vaikystėje dalijomės vienu kambariu ir nuolat pykomės, o dabar gyvename tyliai ir ramiai, mūsų santykiai puikūs ir aš kol kas neplanuoju kraustytis.
Padarysiu tai, kai Ina bus pasiruošusi viską užsiversti ant savo pečių ir toliau keliauti per gyvenimą savarankiškai.
