Mano dukra dar nė mėnesio neišbuvo mokykloje, o mane jau penkis kartus kvietė į mokyklą. Be to, priežastys visai kvailos: man atrodo, kad mano vaiką tiesiog priekabiauja.
Mano dukra yra paprasta mergaitė, ne chuliganė, problemų su ja niekada nebuvo. Darželyje niekas niekada dėl jos nesiskundė, aš irgi savo vaiko elgesyje nieko blogo nepastebėjau.
Tačiau mūsų mokytoja visada randa priežastis pasipiktinti. Tiksliau sakant, ji jas išsigalvoja, nes man net juokinga jos klausytis.
Iš pradžių mane kvietė į mokyklą, nes dukra vaikšto palaidais plaukais, ir tai daro jos išvaizdą netvarkinga. Reikėtų ją supinti.
Aš trumpai papasakojau mokytojos pusvalandžio paskaitą, kuri aiškino, kad vaiko išvaizda yra labai svarbi mokymo procesui.
Labai informatyvu, žinoma, tačiau mano dukra turi kare šukuoseną, kurią supinti neįmanoma. Galima padaryti uodegėles, kaip per Rugsėjo pirmąją, tačiau dukrai jos nepatogios, be to, labai greitai sušlubuos.
Mano dukros plaukai švarūs, kirpčiukai, kad nelįstų į akis, prisegti segtukais, todėl jos išvaizda yra visai priimtina. Vaiko niekas netrukdo mokytis.
Mokytoją, žinoma, išklausiau, bet pasakiau, kad trumpą šukuoseną aš nemoku supinti, uodegos trukdys vaikui, o dabartinė šukuosena atrodo tvarkingai ir neperžengia mokyklos taisyklių.
Į mane pažiūrėjo nelabai palankiai, tačiau iš esmės prieštarauti šiai moteriai nebuvo ką. Tačiau ryžtingą rekomendaciją ji nepamiršo išsakyti. Nors aš nesiruošiau jos laikytis.
Antrą kartą mane kvietė, nes mano dukra “blogai elgiasi per pertraukas”. Paklausiau dukters, ką ji gali pasakyti, tačiau ji tik vangiai gūžtelėjo pečiais.
Turėjau eiti ir vėl kalbėtis su šia smulkmeniška mokytoja. Problema, kaip ir pirmą kartą, nebuvo verta dėmesio. Tačiau mokytoja iš jos padarė tragediją.
Blogas mano dukros elgesys reiškiasi tuo, kad ji per pertraukas bėgioja su berniukais ir žaidžia. Aš apskritai nesupratau, kas čia tokio.
– Mergaitė su sijonu laksto po kiemą kaip pamišusi! Prie pamokos pradžios ji būna suprakaitavusi, išsidraikiusi. Ar jūs manote, kad tai normalu? – mokytoja žiūrėjo į mane, savo išvaizda išreikšdama pasipiktinimą.
Dieve mano! Iš kokios kilmingųjų merginų mokyklos šią moterį pas mus atsiuntė? Man atrodo, praėjo laikai, kai merginos turėjo elgtis iki mandagumo ribų.
Vaikai žaidžia, bėgioja per pertrauką. Jie vaikai! Jų energija liejasi per kraštus, o pamokose reikia sėdėti tyliai ir ramiai, kas jiems sunkiai pavyksta. Palikite vaikus ramybėje bent per pertraukas!
Jie juk nerūko už garažų, o tiesiog žaidžia aktyvius žaidimus. Koks skirtumas, berniukas ar mergaitė? Jie dar vaikai, kurie dar vakar buvo vaikų darželyje.
Mokytoja vis dėlto reikalavo, kad mergaitė elgtųsi santūriau, nebėgiotų su berniukais po gatvę, nes tai nieko gero neduos.
Po šio beprasmiško pokalbio supratau, kad man su šia dama nėra apie ką kalbėtis. Todėl per kitus tris kartus, kai mane kvietė į mokyklą, aš tiesiog nėjau.
Jei kas nors labai svarbu: tegul skambina man į mobilų, aptarsime. O klausyti jos pamokymų iš Viktorijos laikų aš nenoriu.
Mūsų tėvų pokalbyje jau verda nepasitenkinimas mokytoja, nes ji prisikabina ne tik prie manęs. Po dalijimo, beje, daugiausia priekaištų turi merginos: joms daugiausia priekaištų.
Kai kurie aktyvūs tėvai jau domėjosi, ar galėtume pakeisti pedagogą į kokį nors supratingesnį, tačiau gavo nusivylimo atsakymą, kad niekas pakeisti negali.
Reikės kol kas ištverti šią mokytoją. Dabar ji tik visus užknisa kvailomis priekabėmis, bet vaikams nepriekaištauja: tik tėvams nervus gadina.
Jei taip bus ir toliau, kažkaip išgyvensiu šį keistą elgesį. Tačiau jei mano dukra pradės skųstis mokytoja, jau imsiuosi priemonių.