Vėl susipykome su vyru. Kaip žmogui išaiškinti, kad aš neprivalau keliaklupsčiauti prieš jo tėvus? Ypač po to, kas buvo prieš metus!
Sutuoktinis patologiškai bijo savo tėvų. Jis iki pažaliavimo man įrodinėja, kad jų santykiai nuostabūs, tačiau vos susitikus vyras ima keliaklupsčiauti.
Visada siekia jiems įtikti ir nenuliūdinti. Gerai, jei tai būtų kažkokie puikūs žmonės. Ne, paprasti, be to, vaikystėje dar ir lupdavo jį. Ten per visą vaikystę laimingo buvo tik tai, kad vasarą jį išsiųsdavo pas močiutę.
Bet iš šono – laiminga, paprasta lietuviška šeima. Mama – pedagogė su 40 metų stažu, tėtis nors ir paprastas darbininkas, bet irgi gerbiamas darbe.
Kaip ten bebūtų, bet Kalėdas mes turime sutikti pas vyro tėvus. Pas juos, matote, tradicija. Būtinai reikia susirinkti prie Kūčių stalo.
Jau praeitais metais tam pasidaviau. Prieš metus Kalėdas šventėme pas juos. Vyro motušė nusprendė Kalėdų stalui paruošti savo firminį patiekalą.
Anyta iškepė žąsį. Anksčiau nebuvau ragavusi žąsies, tiesą sakant. Tuo metu nenorėjau eksperimentuoti. Tada buvau 8-ą mėnesį nėščia. Nuo kai kurių kvapų ir vaizdų jausdavau pykinimą.
O štai vyras neatsisakė mamos maisto. Svečiuose pas savo tėvus jis mėgsta pavalgyti tai, ką aš gaminu retai arba išvis negaminu. Juk kiekviena šeima turi savo tradicinius patiekalus. Daug ko iš to, ką anyta gamina kasdien, aš negaminu išvis.
Pas vyro tėvus mes atvažiavome 25 dienos pavakare. Sau namie pasidariau graikiškų salotų. Man ginekologė tuomet draudė valgyti beveik viską, išskyrus daržoves. O pas anytą salotos niekada nepatiekiamos be majonezo. Štai ir nusprendžiau, kad palesiosiu to, ką pasiruošiau pati.
O vyras prisišveitė kiek tilpo. Tądien jis nė namie nevalgė. Pasakė, kad privalgys pas mamą. Štai ir privalgė.
Kaip paaiškėjo vėliau, žąsį anyta paruošė dar 23 dieną. O 25 išėmė ją iš šaldytuvo, kad pašildytų. Žąsis taip ir prastovėjo ant stalo kelias valandas.
Uošvių namuose karštis ir tvankumas tiesiog siaubingi. Anyta iki drebulio bijo nematomų skersvėjų ir žiemą niekada nevėdina.
Tokiose sąlygose paukštis paprasčiausiai pašvinko. Tačiau mano mylimas vyras to nepastebėjo. Žąsis buvo dosniai pagardinta prieskoniais. Iš alkio sučiaumojo dvigubą porciją. Antrąją Kalėdų dieną mes sutikome ligoninėje, kur jis buvo pristatytas dėl apsinuodijimo.
Vyras sirgo sunkiai. Įdomiausia, kad šešuras irgi ragavo žąsies, tačiau jam nieko nebuvo. Matyt, skrandis jau pripratęs – gali akmenis virškinti.
Dar vienas įtartinas faktas. Kai vyrui pasidarė bloga, pažvelgiau į šaldytuvą. Jų šaldytuvas geras ir naujas, yra temperatūros daviklis. Ekrane puikavosi skaičius +9.
Pasisekė, kad susiprotėjau svečiuose nieko nevalgyti. O tai anyta siūlė man varškės, pienelio. Aš ten galėjau pasigauti dar kokią nors bjaurastį.
Po pernykščių įvykių važiuoti pas juos nėra noro. Be to, dabar ant mūsų rankų mažas vaikas. O jei mylima močiutė nuspręs ir jį kuo nors pavaišinti iš savo šaldytuvo?
Pasakiau vyrui, kad dabar mes turime savo atskirą šeimą. Švęsime savo namuose. Tačiau šis reikalauja būtinai važiuoti pas tėvus. Turbūt jau pamiršo, kaip savaitę iš tualeto neišėjo.
Galiausiai pasakiau vyrui, kad jei jam norisi taip švęsti Kalėdas, tegu važiuoja pas tėvus vienas. O mes su sūneliu ramiai pabūsime namie.
Vyras supsichavo, paskambino motinai ir pasakė, kad mes neatvažiuosime. Toji tuoj pat perskambino man ir apkaltino „sugadinus Kalėdas“.
Mane dar patraukė už liežuvio atsakyti, neva, jūs sugadinote pernai, o aš šiemet. Taigi, galima sakyti, atsiskaitėm. Anyta paspringo savo įtūžiu ir numetė ragelį.
Iki Kalėdų liko visai nedaug, o nuotaika sugadinta galutinai.
