Man 35 metai, esu išsiskyrusi ir vaikų neturiu. Šiais metais nusprendžiau aplankyti mamą, kuri jau kelerius metus dirba Didžiojoje Britanijoje. Sunku buvo suvokti tai, ką pamačiau.
Darbstūs žmonės paprastai kažko pasiekia – užsidirba namui, automobiliui ar bent jau remontui. Bet mano mama per tuos penkerius metus nė vieno žingsnio į priekį nežengė. Nei naujo buto, nei automobilio, o netgi mūsų senas namas, kuriame ji gyvena su seneliu, liko neatsinaujinęs.
Ne kartą kreipiausi į ją pagalbos, nors man jos finansinės paramos iš tikrųjų nereikėjo. Pavyzdžiui, prašiau šiek tiek pinigų vonios kambario remontui užbaigti.
Mama visada atsisakydavo, teigdama, kad neturi pakankamai pinigų. Esu savarankiška – įgijau išsilavinimą, susiradau gerą darbą. Netgi ištekėjau prieš trejus metus, nors santuoka subyrėjo jau po metų. Todėl nuo mamos pinigų nepriklausiau, bet buvo skaudu, kad net ir sunkiausiais momentais ji negalėjo man padėti.
Kai iš anksto pranešiau mamai apie savo atvykimą, ji perspėjo, kad sutiks mane, bet pas ją gyventi nepavyks, nes ten, kur ji dirba, paprasčiausiai nėra vietos.
Todėl išsinuomojau butą už 80 eurų per parą – tai buvo pigiau nei viešbutis. Būdama Mančesteryje, mes susitikome tik kelis kartus, nes mama beveik nuolat dirbo. Bet tai, ką sužinojau per tuos trumpus susitikimus, mane labai nustebino.
Paaiškėjo, kad mama labai susižavėjo loterijomis. Nežinau tiksliai, kaip tai veikia, nes niekada nesidomėjau tokiais dalykais, bet iš to, ką pamačiau, šie bilietai parduodami beveik kiekviename žingsnyje, o įvairaus amžiaus žmonės noriai leidžia pinigus dėl galimybės laimėti.
Mano mama nebuvo išimtis – ji visus savo uždirbtus pinigus investavo į šias loterijas. Kiek tai jai kainavo ir ką ji tikėjosi laimėti, liko paslaptis.
Grįžau namo sunkiu širdimi ir nežinojau, ką toliau daryti. Skaudu matyti, kaip mama, užuot kūrusi savo gyvenimą, atiduoda pinigus beprasmiams žaidimams su menka tikimybe laimėti.
Kaip ji kažko pasieks, jei ir toliau leis visus savo pinigus šiems loterijų bilietams? Ši mintis man neduoda ramybės, ir aš net neįsivaizduoju, kaip ją nuo to išgelbėti.
