Man sukako septyniasdešimt penkeri. Diena, kurią norėčiau sutikti šeimos apsuptyje, išgirdusi paprastus žodžius «su gimtadieniu, mamytė», su tortu ir žvakutėmis. Aptvarkiau nedidelį stalą, išsitraukiau savo mėgstamiausią puodelį, į vazą įdėjau keletą sausų gėlių. Širdis draskėsi laukimo nuo jaudulio: sūnus pažadėjo atvykti.
Jis atvyko kartu su žmona. Rankose laikė chrizantemų puokštę, jų veiduose – šypsenos, per daug tolygios, lyg dirbtinės. «Šiandien mes tau turime staigmeną, mama, – sakė sūnus. – Norime, kad truputį pailsėtum, pakeisti aplinką tau išties naudinga.» Linktelejau nesuklausinėdama, nors viduje viskas sutriko. Moteriška širdis retai kada klysta: iškart pajutau, kad čia ne apie poilsį kalbama.
Kelionė buvo ilga. Jie beveik nesikalbėjo, vengė akių kontakto. Aš žiūrėjau pro langą į lauko plotus ir kaimus, ir prisiminiau dieną, kai su vyru vežėme mano motiną į senelių namus. Tuomet mes neturėjome pasirinkimo: maži vaikai, darbas, nė cento nereikalingų pinigų. Ji ten mirė liūdesyje, ir visą gyvenimą kaltinu save, kad negalėjau būti šalia. Dabar istorija kartojasi – tik jau su manimi.
Kai automobilis sustojo prie pastato su tvarkinga iškaba «Auksiniai metai», krūtinėje viskas nutrūko. Sūnus laikė duris, kalbėjo kažką apie rūpestį ir ramybę, bet aš mačiau tik viena – manęs daugiau šeimoje nereikia. Viduje viskas rėkė: «Tu jiems trukdai, tapai nereikalinga.»
Kambarys pasirodė švarus, su nauja patalyne ir stalčiumi. Bet tai nebuvo mano lova, ne mano namai. Atsisėdau ant lovos krašto žiūrėdama į savo rankas – jos drebėjo, bet ašarų nebuvo. Verkti buvo beprasmiška: niekam mano ašaros jau nereikalingos.
Naktį beveik nemiegojau. Galvoje sukosi mintys: «Kaip taip gali būti? Aš jį augau, dirbau nuo ryto iki vakaro, niekada sau nieko neleisdavau, viską atiduodavau vaikams.» Po vyro mirties taisiau namą viena, palengva taupiau – turėjau savo santaupas. Maniau, kad jos taps parama senatvėje, saugumo pagalve. Bet paaiškėjo, kad savo sūnui tapau našta anksčiau, nei pati suvokiau savo silpnumą.
Ryte paprašiau pasikviesti advokatą. Žinojau: jei jis nusprendė mane čia palikti, aš neprivalau jo ginti. Nurodžiau, kad sūnaus sąskaitos būtų užšaldytos. Namas, į kurį jis tikėjosi, ir santaupos, kurias kaupiau visą gyvenimą, tapo nebe jo disponavime. Tai buvo nelengva. Aš jį mylėjau. Bet meilė nesuteikia teisės naudoti motiną kaip nereikalingą daiktą.
Išvykau. Parduodavau savo butą mieste ir persikėliau į mažą namelį prie jūros. Ten buvo sodas, rytinis bangų šurmulys ir tyla, kuri iš pradžių gąsdino, o po to tapo mano sąjungininke. Pradėjau vaikščioti, skaityti, gaminti tik sau. Turėjau kaimynų – tokių pat vienišų pensininkų, kurie mane suprato be žodžių. Pirmą kartą per daugelį metų pajutau, kad gyvenu sau, o ne dėl svetimų reikalavimų.
Trejus metus negirdėjau apie sūnų. Niekada jo neieškojau – ir nelaukiau. Bet per savo kitą gimtadienį atidarau duris ir pamatau jį. Ne tokį, kokį prisimenu: sulieknėjusį, su prigesusiomis akimis ir laukų gėlėmis rankose. Jis drebėjo, tarsi vaikinas, ir pasakė tik vieną žodį: «Atsiprašau».
Aš klausiau jo ir supratau: jis pasikeitė. Jo santuoka subyrėjo, gyvenimas apsivertė, ir tik tada jis suprato šeimos vertę. Atleidau jam tą akimirką, kai pamačiau, kaip sunkiai jam sekėsi kalbėti šiuos žodžius. Bet sąžiningai pasakiau: «Mūsų santykius galima atkurti tik tada, jei pradėsi juos kurti iš pagarbos. Aš esu motina, bet taip pat esu ir žmogus».
Nuo to laiko jis lankydavosi dažnai. Be dovanų, be garsų žodžių – tiesiog sėdėjo šalia, klausėsi, teikė savo buvimą. O aš išmokau vėl šypsotis.
Ši istorija išmokė mane svarbiausio: net pati stipriausia motiniška meilė neturėtų tapti amžina auka. Pagarbos negalima reikalauti krauju, ji turi būti užtarnauta darbais. Ir kartais vienintelis būdas priminti apie tai – parodyti, kad ir motina turi ribas.
O ar jūs galėtumėte atleisti vaikui, jei jo gimtadienį jis vežtų jus ten, kur turėtumėte gyventi tarp svetimų žmonių? Ar yra veiksmai, po kurių atleidimas – per didelė kaina?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
