Laukiau prie lango, kai pastebėjau, kaip ji išlipo iš vyriškio mašinos. Pirmą kartą trenkiau jai į nosį.
Nepaisydama mano prašymų atleisti, ji padavė skyryboms. Pareiškė, kad anksčiau taikstėsi su mano išsišokimais, tačiau smurtas – tai jau per daug.
Paaiškėjo, kad vyriškis mašinoje – jos kolegės vyras, visas moteris pavėžėdavo namo. Tačiau skyrybų teismo metu ji pareiškė, kad mano elgesys su vaiku agresyvus, nors to nebuvo.
Ji padarė taip, kad niekada manęs nematytų. Teismas nustatė susitikimų su vaiku grafiką. Mes susitikdavome sutartoje vietoje, ji atiduodavo man sūnų ir pasiimdavo jį vakare. Taip praėjo 6 mėnesiai.
Dabar mano vaikui 5 metai ir jis pasakoja man, kas vyksta namie. Jis tvirtina, kad su juo sėdi tetulė, kad mama vakarais kažkur eina. Logiška, kad asmeninis mamos gyvenimas taisosi. Tai mokama auklė, kaip aš išsiaiškinau.
Susisiekiau su žmona ir pareikalavau, kad ji atiduotų sūnų man, o ne kažkokiai auklei, kol jos nėra. Žmona atsisakė, tvirtindama, kad vežti jį pas mane toli ir brangu, o su aukle paprasčiau.
Nenoriu, kad nepažįstama moteris sėdėtų su mano sūnumi. Kreiptis į teismą? O jei žmona laimės? Noriu matyti sūnų reguliariai! Taip, buvau kvailys, tačiau dar yra laiko viską pakeisti bent jau prieš sūnų.
