Toks įkyrus jausmas, kaip pavydas, persekioja mane kelis metus. Jei anksčiau jis atsirasdavo ir iškart dingdavo, kaip daugumai žmonių, dabar aš jį jaučiu beveik ištisai. Lyg nešiočiausi jį su savimi visada ir visur – darbe, ilsėdamasi su draugais, su šeimos nariais ir net vienatvėje.
Pavydo jausmas paaštrėjo man susidomėjus socialiniais tinklais. Nepriskiriu savęs prie labai pasiturinčių žmonių, tačiau ir lėšų netrūksta. Man užtenka pinigų normaliam gyvenimui, nėra skolų ir kitų finansinių problemų.
O štai asmeniniame gyvenime ne viskas taip gerai, kaip norėtųsi. Buvau ilguose santykiuose daugiau nei 3 metus, išėjau iš jų visiškai sulaužyta ir supratusi, kad nebuvau mylima. Draugų yra, pažįstamų bei bičiulių irgi pakanka.
Jei aš ir turiu svarią dingstį pavydėti, aš įvardinčiau išvaizdą. Manęs nepavadinsi gražuole ar baisia, aš – visiškai paprasta.
Galbūt tame iš dalies ir slypi problema. Atvėrusi socialinio tinklo juostą, stebiu virtinę efektingų merginų su stangriomis reljefinėmis figūromis, dizainerių rankinėmis ir liukso klasės automobiliais.
Apmaudžiausia, kad kai kurias iš tų merginų aš pažįstu asmeniškai. Su kažkuo kartu mokėmės, su kitomis – dirbome ar tiesiog esame bendrose draugų kompanijose.
Jos pastebimos ir ryškios, apsuptos kokybiškomis šio pasaulio gėrybėmis. Aš gi – eilinė, nepastebima ir pilkutė.
Ypatingą pavydą jaučiu tiems, kurie įsigudrina per rytą spėti daugiau, nei aš per kelias dienas.
Man skauda žiūrėti į merginas, besikeliančias 5 ryto į treniruotę ir meditaciją prieš darbą. Jos dar sugeba paruošti sau ir šeimai estetiškus bei sveikus pusryčius ir apsitvarkyti namie.
Tuo metu aš rytais ne visada galiu rasti jėgų pilnaverčiam dušui, o apie makiažą net kalbėti nenoriu.
Pavydo objektai retai kelia man neapykantą – ją aš jaučiu sau. Už tai, kad atrodau ne tokia prisižiūrėjusi palyginus su mano bendraamžėmis. Dėl to, kad neturiu intensyvios dienotvarkės ir produktyvumo.
Suvokimas, kad viskas mano rankose ir tik mano jėgoms viską pakeisti, man nepadeda.
Psichologė bando man išaiškinti, kad tokie video surežisuoti ir tikina, kad socialiniai tinklai daugeliui – idealus, bet netikras paveikslėlis.
Žmonės taip uždirba pinigus, vysto asmeninį prekės ženklą ir taip toliau pagal sąrašą.
Iš dalies tai tiesa, bet juk kai kuriuos savo pavydo objektus aš pažįstu realiame gyvenime. Tos merginos išties įkrautos energija ir spėja praktiškai viską: nuo rūpinimosi šeima iki lazerinės epiliacijos bei jogos.
Buvo periodas, kai aš iš visų jėgų bandžiau pakeisti gyvenimą ir padaryti dienas produktyvesnėmis. Tada nusipirkau abonementą į sporto klubą, ieškojau jogos vaizdo įrašų, verčiau save gerti 2 l vandens per dieną ir atsisakiau cukraus.
Pradėdavau dieną nuo meditacijos, sėdėdama ant jogos kilimėlio, nors mintyse kariavau su miegu. Tuo metu taip pat svarsčiau apie pasyvaus uždarbio paieškas ir finansinės padėties gerinimą. Manęs užteko tik nedideliam garderobo pertvarkymui: pardaviau kelis drabužius, o ir tai už simbolinę kainą.
Galiausiai mano produktyvumo periodas užėmė daugiausia porą savaičių. Problemos darbe ir peršalimas viską sudėliojo į vietas ir štai aš vėl praleidžiu treniruotę ir pusryčiams geriu „trys viename“.
Galbūt aš paprasčiausiai nesutverta kupinam įvykių gyvenimui? Priimti šią mintį nelengva, nustoti pavydėti aplinkiniams – beveik neįmanoma. Labai tikiuosi, kad pavydo jausmas galiausiai neprislėgs manęs savo svoriu galutinai.
