Pasidariau kavos, pyragaitį gražiai ant lėkštutės pasidėjau, pasigrožėjau. Kava dar karšta, galvoju, parūkysiu, kaip tik ir atvės. Grįžau – kava yra, lėkštutė yra, pyragaičio nėra. Tik atžala trupinius nuo marmūzės šluostosi.
– !!!
– Mama! Jis buvo pernelyg nuostabus!
Sumuštinius reikia valgyti iškart pasidarius, geriau stovint ir su šluota laisvoje rankoje, kad nubaidytum.
Dešrą nukniauks, sūrį išneš, sviestą nulaižys, tik uodega sumirgės, klausk jo, su uodega, aha.
Pasidariau sumuštinį su agurku, dieve tu mano, nuėjau į kambarį knygos, parėjau, duona yra, agurko nėra. Augantis organizmas atėjo ir viską surijo.
Telefoną ant stalo palikau, paprastai su savim tampausi, o čia palikau, sijone kišenių nėra, labai nepatogu. Ryte siurprizas jums, mamyte, žadintuvas vėl užbliovė šeštą ryto , pakeliu prie akių, o ten – „Guten morgen, kaip miegojai!“ Kada ir spėjo.
Nuo kompiuterio pasitraukiau minutei, grįžau, ant stalo katinas, už stalo sūnus, atidaryta 50 langų su YouTube, nebaigtas darbas velniai žino kur.
Susiruošiau miegoti, tik pasiklojau, visą sofą jau užėmė – ant pagalvės vienas juodas snukis, skersai sofos – kitas.
Siurbiau dulkes, suskambo telefonas, išėjau į virtuvę pakalbėti, girdžiu – ūžia. Na, kol baigiau pokalbį, kol pribėgau, susiurbė šiukšles nuo kilimo, lego detales, mano kojinę, katinas isterijoje, katė iki vakaro išvis nepasirodė.
Taisiau kompą, nuėmiau viršų, išėjau parūkyti, grįžau – du kietieji diskai tvarkingai nuimti, trečias procese. Štai ir rankos, ir galva pas žmogų, aš ne iškart sumečiau, kaip juos ištraukti, o jis – iškart. O dabar padaryk kaip buvo! O jis jau neprisimena. Įkvėpimas užėjo.
Kur ką bepasidėsi, visko paskui vis tiek nerasi. Nuknis, suės, pames, įmes į plyšį tarp pasaulių, paleis į kosmosą, padovanos naminukui, eik paskui atimk iš jo.
