Mokiniai kartą paklausė Farido:
– Sako, kad Jėzus nejautė fizinio skausmo ant kryžiaus, kai jį nukryžiavo. Kaip taip gali būti?
Sako, kai Mansurui nukirto rankas ir kojas, jis šypsojosi. Kai jam išdūrė akis, jo veide neatsispindėjo jokio skausmo. Kaip tai įmanoma?
Faridas nuskynė nuo medžio neprinokusį riešutą, ištiesė jį mokiniui ir tarė:
– Perskelkite riešutą taip, kad nepažeistumėte branduolio.
Mokinys pasakė, kad tai neįmanoma.
Faridas paklausė:
– O prinokusio riešuto kevalą galima nuimti, nepažeidus branduolio?
– Su prinokusiu riešutu nėra jokių problemų, – atsakė mokinys.
– Viskas teisingai,- pasakė Faridas. – Juk tu pats atsakei į savo klausimą. Daugeliui žmonių siela pilnai suaugo su kūnu. Jei žeidžia kūną, žeidžia ir sielą.
Tačiau yra ir kitokių žmonių; jų siela tokia laisva, kad kūnas tėra apvalkalas. Pažeidžiant jų kūnus, neįmanoma sužaloti jų sielų. Jėzus ir Mansuras buvo žmonės, panašūs į prinokusį riešutą.
