Kai man buvo 10 metų, nuo vėžio mirė mano mama ir tėvas mane augino vienas. Jis labai geras ir patiklus žmogus. Nenuostabu, kad aplink jį visada sukosi krūva moterų, kurios svajojo nusičiupti tokį vyrą.
Aš labai sunkiai pergyvenau motinos mirtį ir meldžiau tėvo daugiau nebevesti. Iš pradžių jis slėpė nuo manęs savo romanus, kad netraumuotų mano vaikiškos psichikos, o kai man sukako 15, supažindino mane su mergina, kuri netrukus tapo mano pamote.
Taikiai sugyventi po vienu stogu mums taip ir nepavyko, aš kelis kartus buvau išėjusi iš namų, dabar gyvenu bendrabutyje. Su tėvu matausi retai, pagrinde per šventes.
Per jo paskutinį gimtadienį aš atėjau su savo vaikinu, dėl ko dabar baisiai gailiuosi.
Visą vakarą ta moteris švaistėsi savo grožybėmis prieš mano vaikiną, o tėvas į tai nereagavo.
Galiausiai mes su vaikinu susipykome ir nuo tada nebendraujame, o šiomis dienomis pamačiau savo brangiąją pamotę pas jį drauguose. Nusprendžiau jį pasekti ir… vualia – štai jie jau kartu vaikštinėja parke.
Nemanau, kad tai buvo atsitiktinis susitikimas ar jie pasimatė, kad pasikalbėtų apie mane. Nufotkinau juos telefonu, tačiau bijau pasakoti tėvui apie savo įtarimus. Nežinau, kuo tai baigsis – nenoriu griauti tėvo gyvenimo, jam tai bus smūgis.
Bet ir dangstyti niekšybės nenoriu.
