Mažylio ilgai niekas nepasiėmė iš gimdymo skyriaus. Taip būna. Atsisakė, ir, kaip tyčia, niekas nenorėjo jo imti. Taigi, mažylis ten įstrigo ir jį paguldė į laisvą lovelę. Kaip suprantate, vaikeliui tai nelabai patiko ir jis rėkė taip, kad reikėjo ausis užsikimšti.
O vieną kartą jis nutilo. Išsigandusi medicinos sesuo nubėgo pasižiūrėti, neduok Dieve, užduso, užspringo nuo tokio riksmo, bet savo nuostabai pamatė…
Ji pamatė, kad prie mažylio glaudžiasi didelis pilkas katinas, visų numylėtinis ir lepinimo objektas. Bet tik jis niekada niekam neleisdavo savęs glostyti. Ir paimti ant rankų taip pat neleisdavo.
Žinoma, vis žinojo, kad katinui skyriuje ne vieta, ir išvis, negalima. Bet pabandykit tai išaiškinti katinui ir tiems, kas jį maitindavo. Taigi, nežiūrint į visus draudimus ir grasinimus susidoroti, pilkasis katinas buvo lyg ir etatinis darbuotojas su psichoterapeuto funkcija.
Medicinos seselė pabandė nuvaryti pūkuotąjį nuo lovytės, bet mažylis įsikibo į jį abiem rankytėmis ir garsiai suspiegė, kai juos bandė išskirti. Visas skyrius bėgo pasižiūrėti to vaizdelio, netgi vedėjas, bardamasis ir žadėdamas visus atleisti iš darbo, priėjo ir paglostė pilkąjį „tėvelį“.
Taip jie kartu ir gulėjo. Katinas neilgam eidavo su savais reikalais ir užvalgyti, o mažylis tyliai laukė sugrįžtant įgyto „tėvelio“.
O paskui atsirado norintys pasiimti vaikelį. Bet kaip pasirodė, tas niekaip nenorėjo išeit be savo keturkojo „tėvelio“.
Jis gi jo uodegą čiulpia!- šaukė atėję įvaikintojai.
Na taip, čiulpia, – liūdnai sako sesutės. O ką daryti? Kai paimi, mažylis taip rėkia, net dūsta.
Trumpiau tariant, istorija pagarsėjo už ligoninės ribų. Ir be ligoninės personalo, ateinančio su dovanomis katinui, norinčio nusifotografuoti, ėmė ateidinėti poros, pasižiūrėti į visa tai. Jos jau seniai sutiko pasiimti juos abu. Bet štai katinas nenorėjo. Galite juoktis, bet mažylio nepaėmė tol, kol katinas nepareiškė savo sutikimo, kad jį paimtų ant rankų būsimieji vaikelio tėvai.
Taip juos abu ir išsinešė. Vyras nešė katiną, o žmona – vaiką. Kiekvienas gavo tai, ko norėjo. Katinas apkabino letenėlėmis vyrą už kaklo ir padėjo jam galvą ant kairiojo peties.
Medicinos seserys su nuostaba stebėjo šį vaizdą.
Rūstusis skyriaus vedėjas, išėjęs su visais palydėti ir pasižiūrėti į šį vaizdelį, pasakė:
– Geri bus tėvai, tikrai jums sakau. Aš žinau. Pas mane penki tokie pūkuoti nenaudėliai. Jie tai tikrai žino, kas geriausias.
Ir staiga supratęs, kad išsidavė, pradėjo visus barti, kad ne vėpsoti reikia, o dirbti, velniai griebtų.
OLEGAS BONDARENKO
Bonusas
