Jūs pažinsite ją iškart…
Karalienę jūs pažinsite iškart, net jei ji sėdės ant šieno kupetos. Ne, ne iš drabužių, ir ne iš karūnos ant galvos.
Šioje moteryje jus iškart apstulbins jos savivertės jausmas, jis smelksis net iš tylinčių lūpų.
Ji nepasakys jums, kad yra senos žymios giminės, kuri įtakoja pasaulio likimą, palikuonė.
Bet greičiausiai jos tylėjimas jums apstulbins.
Ji nepažemins jūsų.
Ir neims šaipytis iš jūsų.
Į klausimą, kuris jums nesuprantamas, ras atsakymą.
Ji neslėps savo požiūrio, išreikšdama jį aiškiai, tačiau delikačiai.
Ji nesmerks kitų poelgių, bet įtikinamai išsakys nuomonę, jei jai kažkas nepatinka.
Jos ribų neįmanoma pažeisti. O jei surizikuosite, gausite tvirtą atkirtį.
Ji gali apiberti jus neįkainojamomis dovanomis, net jei tai ne deimantas nuo jos karūnos.
Karališkas santūrumas neleis jei veltis į bevertį ginčą ir įrodinėti, kad ji – karalienė.
Į sudėtingą situaciją ji įlies humoro ar ironijos, kad nugludintų kampus.
Aš pažinojau tokią moterį. Man buvo 13, tačiau aš iškart supratau, kad ji karalienė.
Toje bendruomenėje, kurioje ji gyveno, ji niekada neleisdavo sau nusileisti iki jų lygio, leisdama sau karališką prabangą išlikti savimi. Taip, ji dažnai būdavo nesuprasta ir nepriimta.
Bet ją gerbė. Tylėdami.
Neafišuodami.
Praėjo laikas ir ji įgavo pagarbą rate sau lygių. Ir sutiko savo karalių.
Jie iki šiol kartu.
Po 2 savaičių jai bus 70. Tačiau ji karalienė kaip ir anksčiau.
Su karališka laikysena ir rafinuotomis manieromis.
Bet neduok dieve ji pastebės neteisybę.
Man lieka mįslė – ar tai įgimta, ar įgyta.
Tik tiksliai žinau, tokie žmonės – didelė retenybė. Jų mažiau, nei pačių brangiausių deimantų pasaulyje.
Bet jų yra.
O kol jų yra, šis pasaulis nenugrims chaose ir nemokšiškume.
Kaip besistengtų jų tiesiog ambicingi pavaldiniai.
Kaip vienos žvakės galia, kuri gali uždegti tūkstančius kitų žvakių, kol pati neužges, sugriovusi netgi juodžiausią tamsą.
Savivertės jausmas – ypatingas dalykas.
Jis arba yra, arba jo nėra.
Bet jei jis yra, neleiskite aplinkybėms priversti jus jį prarasti.
