Man atrodo kad mano sūnus kvailas arba aklas, o gal ir viena, ir kita. Esu įsitikinusi, kad jo žmonelė mėnesį su kažkuo suka romaną vos ne visų akyse, o jis nekreipia į tai dėmesio.
Žinoma, su jo darbo grafiku jam ne iki to. Jis grįžta vėlai, pavargęs ir jėgų nelabai yra. O aš namie ir viską matau.
Mėnesį marčią parveža kažkoks tipas su sidabriniu džipu. Žinoma, kai tai pastebėjau, pasikalbėjau su ja. Tačiau tai nieko nedavė. O neseniai ji pasielgė visai neleistinai.
Prieš porą dienų marčią, kaip paprastai, privežė prie namų. Bet šįkart ji visai neskubėjo išlipti iš mašinos.
O kai pasirodė namuose, iškart jai pasakiau, kad ji elgiasi netinkamai. Ji juk ištekėjusi moteris. O ji iškart mane ėmė atakuoti, kad tai manęs neliečia. Ir išvis ją kolega parveža ir ji užtruko, kad aptartų darbo reikalus.
Man labai įdomu, kokius klausimus galima aptarinėti pasibaigus darbo dienai? Negi neužteko laiko viskam aptarti?
Visi kaimynai šnibždasi, kaip taip, ištekėjusią moterį kasdien vežioja namo. Juk aišku, kad ne už ačiū. O dabar jie dar kažką aptarinėja. Juk aišku, kad atsisveikina, apsikabina ir t.t.
Kai po darbo grįžo sūnus, iškart puolė mane kaltinti. Aš drįsau įskaudinti jo žmoną. Ji net nevalgė dėl to.
Teko jam užsiminti, kad visi kaimynai apšneka netinkamą sutuoktinės elgesį. O jis pasakė, kad nėra nieko blogo tame, kad kolega ją paveža. Jis pasitiki žmona, o aš turiu elgtis su ja pagarbiai, nes tai jo pasirinkimas. Be to, jis pareikalavo, kad aš atsiprašyčiau marčios.
Kieme pasikalbėjau su draugėmis apie tai, kas nutiko. Jos mano pusėje. Irgi galvoja, kad šiaip kolega visą mėnesį nevežios. Viena draugė pasiūlė atverti akis sūnui. Tačiau man nesinori to daryti.
Net jei viskas išaiškės, po kurio laiko jie gali susitaikyti, o aš liksiu kalta. Nelabai norėjau gadinti santykių su sūnumi.
Visai susipainiojau. Gaila jo, jei jis tikrai aklas ir jį apgaudinėja. Na o gal aš neteisi ir kolega tiesiog šiaip paveža? Kaip elgtis? Juk vyrams būdingas nedėmesingumas.
