Norėdama išgelbėti dukrą, ji praleido naktį su milijonieriumi. Tačiau tai, ką jis padarė vėliau, atėmė jai žadą…

1
Patinka? Duok Like!
A deeply emotional and realistic cinematic portrait of a woman in her 40s standing in profile to a distinguished older man. The woman has an expressive face with delicate features, subtly highlighted by a light foundation that evens out her skin tone and highlights her natural beauty, and her eyes are troubled. She wears a warm, patterned wool scarf and her gaze is piercing, full of emotion and depth. The man, shown only from the back and side, has dark brown hair and a dark jacket. The focus is on their eye contact and emotional connection. The softly blurred background creates an intimate, melancholic atmosphere. --ar 2:1 --v 6.1 Job ID: 91af2392-53a8-4888-98a3-c56630a0dcd0

Niekada negalvojau, kad būdama 32-erių tapsiu našle. Tomas žuvo akimirksniu — avarija, dėl kurios jis net nebuvo kaltas. Likau viena su trejų metų Austėja, mažu slaugytojos atlyginimu ir beveik tuščiu šaldytuvu.

Vos tik pradėjome bent šiek tiek atsigauti po laidotuvių, gydytojai pasakė, kad Austėjai — įgimta širdies yda. Iš pradžių maniau, kad viską galima sutvarkyti vaistais. Bet gydytojas pažvelgė į mane rimtu žvilgsniu ir tyliai tarė:
— Operacija. Kuo greičiau. Ciuriche. Šimtas tūkstančių eurų.

Važiavau autobusu, glaudžiau prie savęs dukrą ir galvojau, kad mano sąskaitoje net tūkstančio nėra.

Kreipiausi į bankus, rašiau į labdaros fondus, pardavinėjau viską, ką turėjau. Bet dienos slinko, o pinigų nebuvo.

Apie Luką Venckų man pasakė kaimynė:
— Jis padeda, jei nori. Bet ne viskas taip paprasta.

Tą vakarą nuėjau į jo biurą. Jis sėdėjo baltiniais, pavargusiu veidu, klausė manęs nepertraukinėdamas. Kai baigiau, paklausė:
— Kiek?
— Šimtas tūkstančių… — balsas virpėjo.
Jis patylėjo kelias sekundes ir tarė:
— Už vieną naktį.

Tie žodžiai smogė kaip antausis. Atsistojau ir išėjau. Bet naktį, žiūrėdama į miegančią Austėją, supratau, kad pasirinkimo neturiu. Grįžau.

Viskas buvo ne taip, kaip įsivaizdavau. Jokių nepadorių užuominų. Jis įpylė man arbatos, klausė apie Austėją, apie tai, kaip tvarkausi. Pasakojau ir negalėjau sustoti. Galiausiai užmigau tiesiog ant sofos.

Ryte pabudau po antklode. Ant stalo gulėjo vokas su banko pavedimu ir trumpa žinutė:
„Išgelbėk ją. Tu niekam nieko neskolinga.“

Austėjai atliko operaciją Ciuriche. Viskas pavyko. Po kelių savaičių sužinojau, kad jis Austėjos vardu įsteigė stipendiją vaikams, turintiems įgimtų širdies ydų.

Po 10 metų
Austėja jau studijuoja universitete ir gauna apdovanojimą. Scenoje ji sako:
— Šį medalį skiriu savo mamai, kuri padarė neįmanoma.

Tarp žiūrovų pamatau Luką. Jis prieina ir tyliai taria:
— Norėjau įsitikinti, kad viskas buvo ne veltui.

Po to mes pradėjome kartais susitikti kavos. Jis pasirodė visai kitoks, nei įsivaizdavau. Po metų susituokėme.

Kartais pagalvoju: viskas galėjo būti kitaip, jei tą naktį nebūčiau išdrįsusi.


Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!