Niekada nepalikite žmonių tyloje. Kas tik nori: šaukite, barkitės, juokitės, bet netylėkite…

3386
Patinka? Duok Like!

Niekada nepalikite žmonių tyloje. Kas tik nori: šaukite, barkitės, juokitės, bet netylėkite. Jūs juk žinote, koks stiprus žmogus, o jei jis užklius už tos tylos, nugrius.

Tyla žudo. Užpildo savimi, suėda mintis, jausmus. Per vieną minutę žmogus ištirpsta joje, išnyksta. 

Tyla skirtinga. Būna, išjungi gyvenimo garsą, bet už lango vis tiek girdi stabdžių kaladėlių girgždesį, kaip muša bažnyčios varpai, o paukščiai šiurena sparnais. Lietus barbena į palangę, o už sienos kaimynai pykstasi, ji šaukia, jis stena. Tai kas kita, tai nebaisu. Tokia raminanti tyla, savo noru…

Baisu kas kita. Kai nesigirdi kaip tuksi raumuo krūtinėje, kai galvoje visos mintys begarsės, kai ausys iš visų jėgų bando išgirsti kaladėlių girgždesį, bet negali, o plaučiai traukia orą, bet nėra nei įkvėpimų, nei iškvėpimų.

Nulis garsų! Atsitrenkia į tylą ir griūva…Uždaros erdvės pojūtis suspaudžia, suslegia, susuka. Trankai kumščiais į juodas sienas, bet ne…garsui nepralaidžios.

Tokia tyla juodos spalvos. Mirusi. Ji žino, kad nenugalima. Kaulėtais pirštais laiko už sielos, žiūri į akis, vaiposi. Bėgtum, bet nepabėgsi, ji tavyje. Bandai išrauti su mėsa, su šaknim, per skausmą, veltui, ji stipresnė.

Neišeis, nepaleis. Supranti, išeitis viena – susitaikyti. Tai suvokus aštrus skausmas perveria kūną. Krenti ant kelių, sulinksti pusiau, nekenti savęs už silpnumą. Nugalėtas. Sunaikintas. Sutryptas. Viduje viskas juoduoja. Tyla pilnateisiškai įeina į savo valdas. Jauti, kaip ji užpildo savimi kiekvieną ląstelę. Tavęs nėra, yra ji.

Keletą žodžių! Raskite! Ištarkite! Sušukite! Tyla bijo žodžių. Jūs manote, tylėti jūsų teisė? Taip, teisė, kai tai patogu.

Tylėkite, klausykitės vėjo, lietaus, paukščių. Tačiau kai žmogus žūsta – šaukite iš visų jėgų, draskykite raiščius, daužykite sienas. Atmeskite principus, nuoskaudą, pyktį, išdidumą.

Arba galite nespėti. Manote, jūs turite daug laiko? Ne! Laiko nėra. Žaizdos surandėja greitai, tačiau randai paskui neišnyksta.

Nuoskauda praeis ir žodžiai atsiras, o pasakyti nebus kam. Ir užstrigs jie gerklėje lyg ašmenys. Juk žmogus laukė jų. Iki paskutinės sekundės bandė nepalūžti. Jis žinojo, kad jūs suspėsite ir išgelbėsite…

Tyla negailestinga! Ji praryja visiškai ir negrįžtamai. Tyla juodos spalvos. Nepalikite nieko vienumoje su ja.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353