„Kam man kiti? Aš nenoriu būti vagonu, į kurį įlipa ir išlipa. Man reikia vieno keleivio… su kuriuo važiuosiu iki galutinės stoties.“
Al Pacino stulbinančiai persikūnydavo ir į negailestingą mafiozą, ir į garbingą policininką, ir į nevėkšlą plėšiką, ir į patį šėtoną. Jis sugeba sujaudinti žiūrovus iki ašarų ir prajuokinti iki žagsėjimo.
Atrodo, jam nieko nėra neįmanomo!
Aktorius niekada nebuvo vedęs, tačiau turi 3 vaikus, gimusius ne santuokoje. Jis sako:
„Vaikų gimimas – geriausia, kas man nutiko.“ O dar jis tęsia darbus ir prisipažįsta, kad nejaučia savo amžiaus: „Visiškai negalvoju apie amžių. Tai tik skaičius“.
Štai dar keletas aktoriaus citatų, išvadų, kurias jis padarė, nugyvenęs ilgą ir turiningą gyvenimą…
„Kam man kiti? Aš nenoriu būti vagonu, į kurį įlipa ir išlipa. Man reikia vieno keleivio… su kuriuo važiuosiu iki galutinės stoties.“
Stebėtinai sutvertas šis pasaulis: tie vyrai, kurie anksti vedė ir pragyveno su savo sutuoktine daug metų po vienu stogu, užaugino sūnus ir pasodino ne vieną medį, 40-50-ies staiga pajunta gyvenimo spalvų trūkumą. Tai kritinis amžius, kai daugelis išeina iš šeimos paskui naujus santykius.
O tie vyrai, pas kuriuos vieni santykiai keitė kitus, siekia pilnatvės ir stabilumo. O gal tai tik svajonė – galiausiai rasti moterį, kuri įkūnys savyje viską, ko nori stiprioji lytis?
„Man nereikia gražios moters, už pinigus aš galiu padovanoti jai bet kokią išvaizdą. Man nereikia turtingos. Aš ir taip viską turiu. Man nereikia švelnios. Beveik visos moterys tokios tampa dėl mano pinigų, o tas, kurios netampa, aš galiu užkariauti. Man reikia doros žmonos. Ištikimybės ir geros reputacijos nenusipirksiu už jokius pasaulio pinigus.“
Ištikimais negimstama, jais tampama. Ištikimybe atsakoma į tikrą meilę, į pasitikėjimą, į švelnumą. Yra tik vienas būdas atrasti atsidavusį žmogų – būti jo vertu.
„Išdidumas ir arogancija – šėtono tarnai. Jei tu negali jų valdyti, jie pradės valdyti tave.“
Apie senatvę…
„Kai tau jau virš 60, matai, kad leki kažkokiu tuneliu be atgalinio bilieto ir priešaky tolumoje pradedi įžiūrėti kalną, kuris ir bus paskutinė tavo stotelė. Bet kol aš neatvažiavau, man norisi toliau daryti tai, ką aš ir darau“.
Ir dar vienas pasakymas:
„Fiziškai jau sunkoka, bet emociškai man viskas tvarkoje“.
Daugelis žmonių į senatvę darosi minkštesnio charakterio, turi daugiau saviironijos. Na o kas belieka daryti, jei laiko atgal neatsuksi? Ir, kaip pasakė viena prancūzų aktorė:“Geriau būti senu, nei mirusiu“.
„Poelgis visada svarbesnis už žodžius. Žmogus gali šaukti dvi valandas – ir padėti… arba du metus cackintis – ir išduoti.“
Geras patarimas merginoms, kurios lengvai tiki gero gyvenimo pažadais ir stengiasi užmerkti akis ties savo mylimojo trūkumais. Bet gyvenimas – ne pasaka. Čia veikia kitas principas: nori gerai gyventi – dėl to reikia darbuotis.
„Niekam niekada nieko neaiškinkite – kiekvienas vis tiek supras taip, kaip jam naudinga“.
O kodėl, tiesą sakant, jūs turėtumėte kažkam teisintis dėl savo gyvenimo? Tai jūsų likimas, jūsų priimtų sprendimų, teisingų ir nelabai, savalaikių ir absoliučiai nevykusių, visuma.
Darykite išvadas, dirbkite ties klaidomis savo galvoje ir gyvenkite toliau.
„Nekalbėk, jei tai nepakeis tylos į gera“,- pataria išmintingi kinų filosofai. Jei pravėrėte burną, tai kažką pagirkite, padarykite gerą darbą. O viso kito aptarinėti neverta.
„Neturiu laiko nekęsti tų, kurie nekenčia manęs. Todėl kad esu pernelyg užimtas tais, kurie mane myli“.
Patyręs išmintingas žmogus moka susidėlioti prioritetus. Kam gaišti laiką, energiją, jėgas ir mintis tam, kas jų nevertas? Kuo mažiau jumyse pykčio, tuo mažiau aplinkiniai gali jumis manipuliuoti.
