Gilus, tikslus ir gyvenimiškas britų klasiko Oskaro Vaildo pastebėjimas apie meilę ir abipusius jausmus:
„Netiesa, kad mylintis Jus žmogus negali Jūsų palikti! Gali! Patikėkite! Gali! Jis tai padarys, ankščiau ar vėliau supratęs, kad jūsų santykiai nesuteikia jam malonumo ir laimės, kad atiduodamas Jums visą save, viską darydamas ir daug kuo aukodamas dėl Jūsų tik tam, kad būtų šalia Jūsų, jis nieko negauna mainais, kad Jūs tik priverčiate jį dar labiau nusivilti, kad Jūs, kai jis Jus pakėlė ant pjedestalo, nepadavėte jam rankos ir nepakėlėte jo ant šio pjedestalo šalia savęs…
Juk būtent jo dėka Jūs stovite dabar ant šio pjedestalo…
Jis žino, kad Jūs jam nieko neprivalote duoti, kad Jūs neprivalote jo pakelti į savo jo sukurtą lygį, kad Jūs neprivalote daryti ir atiduoti jam viską ar aukotis dėl jo, net pačiu mažiausiu, todėl tokie santykiai jam tampa nepakeliami…
Jis paliks Jus tuomet, kai supras, kad jis Jums reiškia mažiau, nei Jūs jam…
Jis nieko Jums nesakys, jis niekuo Jūsų nekaltins, Jūs netgi nieko neįtarsite…
Galų gale tai kvaila reikalauti arba prašyti atsakomojo jausmo, meilės arba supratingumo…
Jis išeis tyliai, nieko nesakydamas, ir baisiausia – netikėtai… Ir dar baisiau, tai, kad tokie žmonės niekada nebegrįžta“.
