Man nutiko nemaloni ir liūdna istorija. Nusprendžiau pasidalinti ja su jumis. Tikiuosi, nesmerksite ir suprasite.
Susipažinau su vyriškiu. Mes patikome vienas kitam. Viskas įsisuko ir mes nusprendėme apsigyventi kartu. Bet viskas ne taip paprasta. Mano mylimasis turėjo du vaikus, žmona seniai jį metė ir paliko su dviem vaikais. Vienam buvo 7 metai, o kitam neseniai sukako 5.
Aš vaikų neturėjau, tačiau nusprendžiau juos priimti ir išbandyti tokius santykius. Persikėliau gyventi pas vyriškį. Pirmoji savaitė buvo rami, bet paskui prasidėjo pats tikriausias pragaras. Vaikai tiesiog nekentė manęs.
Gaminau maistą, jie ten spjaudė ir metė ir unitazą.
Bandžiau skųstis vyrui, tačiau jis jiems nepasakė nė pastabos. Toliau buvo dar blogiau. Vaikai rado mano darbo drabužius ir sukarpė žirklėmis. Neišėjau į darbą, viršininkas mane išbarė ir pasakė, kad atleis, jei dar kartą taip nutiks.
Mano mylimasis vėl nieko nesakė vaikams. Ir mano kantrybė trūko. Susirinkau daiktus ir grįžau namo. Nesiruošiu mokytis prižiūrėti vaikus, kurie jaučia man neapykantą. Tai labai sunku. Tegu ieškosi kitos moters. O aš nusprendžiau daugiau niekada nesusidėti su vyrais, turinčiais vaikų.
Patariu visoms moterims, susidūrusioms su tokia situacija, daug kartų pagalvoti. Gal aš neteisi. Gal reikėjo jiems duoti šansą pažinti mane geriau. Tačiau manau, kad drabužių gadinimas – tai jau per daug.
Reikėjo nors truputį nubausti chuliganus. Bet matyt vyras juos auklėja be bausmių. Štai ir užaugo tokie. Jiems viskas leidžiama.
