Kiekvieną dieną turiu važiuoti per visą miestą pas dukrą, kad nuvežčiau vyresnįjį anūką į mokyklą. Šiais metais jis pradėjo lankyti pirmą klasę.
Mano dukra tuo metu lieka namuose su jaunesniuoju vaiku, nes nenori anksti keltis, kad nuvežtų vyresnįjį vaiką į mokyklą kartu su dvejų metų sūnumi.
Rytais vaikštau su anūku ir matau, kaip mamos su vežimėliais pačios veža savo vyresnius vaikus į mokyklą. Man lieka nesuprantama, kodėl mano dukra negali to padaryti pati?
Kodėl ji mano, kad man nėra nieko baisaus keltis penktą ryto ir skubėti per visą miestą pas ją namo, kad nuvežčiau vyresnįjį sūnų į mokyklą? Aš to nesuprantu.
Kai užduodu jai klausimą, ji man atsako:
– Mama, o ką dar veikti pensijoje, jei ne rūpintis anūkais? Ar tu jų nemyli?
Einu pas dukrą kaip į darbą. Kiekvieną rytą vežu anūką į mokyklą, paskui prižiūriu anūkę, o dukra veža vyresnį vaiką į popamokinius užsiėmimus. Su ja būnu iki vakaro. Esu tiesiog išsekusi. Štai kaip atrodo pensija. Niekada taip nepavargdavau, net dirbdama.
Su sūnaus vaikais praktiškai nesimatau, nes jie su žmona visai neprašo mano pagalbos. Į visus mano klausimus jie atsako:
– Turime vienus vaikus, todėl patys su jais susitvarkysime. Geriau tiesiog atvažiuokite pas mus į svečius, nes jūsų anūkai labai jūsų pasiilgo.
Aš net neturiu laiko jų aplankyti, nes nuolat esu užsiėmusi dukros vaikais. Savaitgaliais ji atveža man savo vaikus, o pati užsiima savo reikalais. Ji turi kirpyklą, manikiūrą, SPA, apsipirkimus.
Sūnus ir marčia retai mane aplanko, sako, kad yra labai užsiėmę darbu, o savaitgaliais turi tvarkyti namus. Net kai jie mane aplanko, jie nepalieka su manimi savo vaikų. Kai jie atvyksta, padeda man prižiūrėti dukros vaikus.
Neseniai dukra mane šokiravo žinia, kad laukiasi trečio vaiko. Tiesą sakant, ši žinia manęs visai nepradžiugino, nes aš jau laukiu, kada jos vaikai paaugs, o čia pasirodys dar vienas mažylis.
Aš nesuprantu, kodėl mano vaikai tokie skirtingi, juk auginau juos visiškai vienodai. Kur padariau klaidą auklėdama savo dukrą?
Ir dar vienas klausimas, kuris mane neramina: kodėl dukrai, kuriai nuolat padedu, esu bloga, o sūnui, kuriam visai nepadedu, visada esu gera?
