Mokslininkai iš skirtingų universitetų, esančių įvairiose šalyse, atliko tyrimą tarp krikščionių, musulmonų ir nereligingų vaikų, kad patikrintų koreliaciją „religija – moralė“.
Religingumas, kaip parodė tyrimas, gali padaryti negatyvų poveikį vaikų altruizmui ir polinkį smerkti kitų žmonių veiksmus.
„Bendrai mūsų rezultatai paneigia įprastą įsivaizdavimą apie tai, kad vaikai iš religingų šeimų parodo didesnį altruizmą ir gerumą kitiems“ – sako tyrimo autoriai.
Tyrime dalyvavo apie 1200 vaikų nuo 5 iki 12 metų JAV, Kanadoje, Kinijoje, Jordanijoje, Turkijoje ir Pietų Afrikoje.
Apie 24% buvo krikščionys, 43% musulmonai, 27,6% nereligingi. Judaizmo, budizmo, induizmo, agnostikų ir kitų vaikų buvo per mažai, kad atspindėtų statistinius duomenis.
Vaikams buvo pasiūlyta pasirinkti sau lipdukus, o paskui pasidalinti jais su kitais vaikais mokykloje, todėl kad lipdukų visiems nepakanka.
Taipogi buvo parodytas videofilmas, kuriame vaikai stumdo vienas kitą; peržiūros metu buvo vertinama žiūrovų reakcija.
Rezultatai pademonstravo, kad vaikai iš šeimų, išpažįstančių vieną iš dviejų pagrindinių pasaulinių religijų (krikščionybę ir islamą) išreiškė mažesnę užuojautą kitiems, nei vaikai iš nereligingų šeimų.
Vyresni vaikai, kurie ilgiau juto religinio auklėjimo poveikį, parodė negatyvesnes reakcijas.
Tyrimas taip pat parodė, kad religingumas įtakoja vaikų baudžiamąsias paskatas. Vaikai iš religingų šeimų dažniau buvo linkę smerkti kitų veiksmus ir reikalauti griežto kaltųjų baudimo.
Tyrėjai laiko abejotina tezę apie tai, kad religija yra gyvybiškai svarbi doroviniam auklėjimui ir palaiko idėją, kad moralinio diskurso sekuliarizacija nesumažins žmogiškojo gerumo.
Ką jūs manote apie tyrimo rezultatus?
