Šiuolaikiniai vaikai, pavyzdžiui, puikiai naudojasi išmaniaisiais prietaisais, kartais geriau nei jų močiutės. Tačiau vaikai iš praeities ir dabarties labai skiriasi vieni nuo kitų.
Pagrindinis skirtumas yra tas, kad anksčiau vaikai nuo pat mažens buvo ruošiami savarankiškam gyvenimui ir darbui.
Dabar tendencija pasikeitė: iš bendro prieita prie individualaus – labai supaprastintai galima sakyti, kad kiekvienas pats sau likimo kalvis.
Apie tai, kokių įgūdžių ir gebėjimų buvo mokomi vaikai anksčiau, skaitykite toliau.
Mokėti būti savarankišku
Anksčiau vaikai be jokių problemų nuo mažų dienų likdavo namie vieni. Penkiamečiai be suaugusiųjų priežiūros ramiai judėjo savo rajone, eidavo į parduotuvę pirkti pieno ar duonos, stovėdavo eilėje kaip visi.
Pradinukai patys eidavo į mokyklą, grįždavo namo papietauti, ruošdavo pamokas ir vėl skubėdavo į muzikos ar dailės mokyklą, sporto būrelius.
Tuo metu tėvai būdavo darbe ir negalėjo net patikrinti, kur yra jų vaikai – juk mobiliųjų telefonų dar nebuvo, o stacionarus telefonas buvo ne kiekvienuose namuose. Po pamokų tuo metu nebuvo tiek daug laukiančių tėvų ar senelių.
Paruošti pietus ir išlyginti drabužius
Praeito amžiaus mokinys galėjo sau pasigaminti pietus – išsikepti kiaušinienę ar išvirti košę. Mokyklose dažnai vykdavo konkursai, kuriuose vaikai valė bulves, pjaustė kopūstus ar gamino salotas greičio rungtyse.
Tai buvo paprasta – išlyginti uniformą ar išvalyti batus.
Padėti suaugusiesiems
Mokykloje vaikai reguliariai budėdavo klasėje, palaikydavo tvarką: patys šluodavo ir plovė grindis, o ne tam skirtas valytojas. Vaikai dalyvaudavo ir mokyklos kiemo darbuose – šluodavo, rinkdavo lapus, ravėdavo piktžoles, sodindavo medžius.
Be to, mokiniai turėjo ir namų pareigų, kurias kiekviena šeima nustatydavo individualiai.
Kartais mokyklose prasidėdavo kampanijos, skirtos rinkti makulatūrą ar metalo laužą. Varžybų momentas labai motyvuodavo mokinius, kurie viską rinkdavo ir nešdavo į mokyklą.
Dirbti žemės ūkyje
Vasarą ir rudenį mokiniai dalyvaudavo žemės ūkio darbuose. Braškių, vyšnių ar vynuogių rinkimas būdavo daug smagesnis už bulvių ar burokėlių kasimą. Bet visi suprato, kad tai reikalinga.
Ruošti pamokas be tėvų pagalbos
Vaikas turėjo pats užsirašyti namų darbus į dienyną. Jei nepavykdavo užsirašyti, reikėjo kreiptis į klasės draugą.
Šiandien tėvų grupės socialiniuose tinkluose iki vėlumos svarsto: „Ką uždavė? Kaip padaryti? Ką mokytis?“
Ieškoti informacijos bibliotekoje
Anksčiau mokiniai turėjo eiti į biblioteką, skaityti knygas ir ieškoti atsakymų. Šiandien jie pasirenka lengvesnį kelią – internetą. Informacijos dabar daug ir ji lengvai pasiekiama, todėl nebereikia skaityti visų kūrinių pilnų versijų, laužyti galvos sprendžiant uždavinius ar peržiūrėti dešimčių knygų rašant vieną istorijos referatą.
Dėl šios priežasties žinių įsisavinimas ir atminties lavinimas labai suprastėjo. Atsiradus tokioms galimybėms, mokiniai nebesistengia įsiminti informacijos – jie žino, kad bet kada ją gali rasti internete.
Turėti kaligrafišką raštą
Anksčiau mokiniai naudojo plunksnakočius, kuriuos laikant netinkamu kampu rašalas nenutekėdavo tolygiai arba išsiliedavo per daug. Tokios rašymo priemonės skatino skirti daugiau dėmesio rašto grožiui ir tvarkingumui.
Šiuolaikiniai rašikliai, nors ir patogesni, neskatina lavinti gražaus rašymo įgūdžių. Jei pradinėse klasėse mokiniai dar stengiasi gražiai rašyti, tai vyresnėse klasėse jų raštas dažnai tampa netvarkingas.
Naudotis logaritmine liniuote
Maždaug iki 80-ųjų pradžios, kol dar nebuvo skaičiuotuvų, algebros ir geometrijos pamokose mokinius mokė naudotis logaritmine liniuote. Su šiuo skaičiavimo prietaisu buvo galima atlikti daugybą, dalybą, kelti laipsnį ir daug kitų veiksmų.
Šį prietaisą sunku pavadinti paprastu, tačiau jei vaikas išmoko naudotis logaritmine liniuote, jam buvo daug lengviau atlikti sudėtingus skaičiavimus. Vyresnėse klasėse fakultatyviai buvo mokoma skaičiuoti su skaitliukais.
Šiandien šie metodai jau pasenę, mokiniams nebereikia jų įvaldyti, tačiau jie neužmiršti: kai kuriuose vyriškų laikrodžių modeliuose logaritminė liniuotė yra integruota aplink ciferblatą.
Prisiūti sagą ir sukalti taburetę
Pamokose mokiniai nuo mažens lavino rankų darbo įgūdžius. Iš pradžių dirbdavo su paprastomis medžiagomis, tokiais kaip plastilinas ar popierius, vėliau pereidavo prie sudėtingesnių darbų. Berniukai dirbo su mediena, mokėsi naudotis kaltu, plaktuku ir obliumi, o mergaitės mokėsi siūti, megzti ir gaminti.
Dauguma mokinių galėjo patys pasisiūti prijuostę, nesudėtingą sijoną arba sukalti inkilą ar taburetę. Šiuolaikiniai mokiniai dažnai net nesusiduria su tokiais praktiniais darbais.
Saugoti daiktus
Visada buvo ir yra labai kruopščių bei tvarkingų vaikų, tačiau praeityje prekių trūkumas skatino dar didesnį dėmesį skirti daiktų ilgaamžiškumui. Apranga buvo taisoma: lopoma, dedami užsiuvai, puošiamasi aplikacijomis.
Sugedusi buitinė technika dažniausiai buvo taisoma, o ne išmetama.
Vaikai taip pat buvo mokomi būti atsakingi už savo daiktus. Jie žinojo, kaip sutaisyti plyšusią knygos viršelį, užsiūti skylę pėdkelnėse ar pataisyti sulūžusį žaislą.
Bendrauti ir žaisti
Vaikai praeityje daug laiko praleisdavo lauke, bendraudami ir žaisdami aktyvius žaidimus: šokinėdavo per virvutę, žaisdavo kvadratą, futbolą, statydavo slėptuves. Bendravimas vyko tiesiogiai, be išmaniųjų prietaisų.
Šiais laikais didelė dalis vaikų veiklos persikėlė į virtualų pasaulį – socialinius tinklus, žaidimus internete. Todėl tiesioginio bendravimo įgūdžiai dažnai silpnėja.
Žaisti pavojingus žaidimus
Sunku įsivaizduoti, bet anksčiau beveik kiekvienas berniukas nešiodavosi mažą kišeninį peiliuką. Juo buvo drožiami lankai ir strėlės, peiliukas taip pat naudotas žaidimuose.
Populiariausias žaidimas buvo „Peiliukai“, kur reikėjo taikliai mėtyti peilį į tam tikrą tašką. Mažų vaikų į tokius žaidimus nepriimdavo, tačiau pradinukai jau drąsiai varžydavosi tarpusavyje.
Be peilių, berniukai turėdavo pistoletus su šoviniais, plastikinius automatus, laidykles. Šios „pramogos“ dažnai keldavo rūpesčių mokytojams – klasėse likdavo šovinių likučių, o iš laidyklių paleisti akmenukai neretai daužydavo langus.
Turite ką pridurti prie šio sąrašo?