Žaislai. Kiek daug šis žodis reiškia bet kuriam vaikui. Dabar, žiūrint į savo vaikų žaislų gausybę, man atrodo, kad jei aš būčiau turėjęs nors ketvirtį to vaikystėje, draugai į mane būtų žiūrėję maždaug kaip į pagrindinį filmo „Žaisliukas“ herojų (berniuką, o ne Rišarą).
Išvis tų laikų žaislus galima sąlygotai klasifikuoti įvairiai: berniukiški ir mergaitiški, kolekciniai ir paprasti, namų ir lauko, mūsų ir užsieniniai.
Dėl to, kad „mergaitiški“ man buvo neįdomūs, aš sustosiu prie „berniukiškų“ kategorijos ir bandysiu prisiminti tuos žaislus, kuriuos turėjau pats arba draugai.
Mano vaikystėje žaislų buvo galima nusipirkti tik vienoje vietoje – parduotuvėje „Vaikų pasaulis“, kuri iš esmės buvo tipiškas tarybinis „univermagas“, kuriame prekės specializavosi augančiai kartai.
Tų metų žaislai, žinoma, nespindėjo dizainu, tačiau buvo ne mažiau mylimi ir geidžiami.
Mėgstamiausi berniukų žaislai visada buvo ginklai.
Žaisliniai pistoletai, automatai, dvivamzdžiai traukė mūsų žvilgsnius nuo mažų dienų.
Populiariausi buvo revolveriai su pistonais arba pistoletai su lipniais šoviniais ar kulkelėmis.
Ne mažiau mylimos buvo ir visos įmanomos mašinėlės. O čia jau buvo gradacija – mašinėlės žaidimams arba kolekcijoms.
Žaislinės mašinėlės buvo gana pigios iš plastmasės ar skardos, sunkvežimiai ir lenktyninės mašinėlės, tankai ir kita karinė technika.
Kolekciniai – taip vadinami modeliukai, kurie stovėjo lentynose ar spintoje. Na ir žinoma, kareivėliai! Kuris iš berniukų nerengė karinių batalijų savo žaislinėmis armijomis.
Kareivėliai buvo plokšti ir erdviniai, plastmasiniai ir alaviniai, dideli ir maži.
Tačiau geidžiamiausi buvo „indėnai ir kaubojai“.
Geležinkelis.
Ledo ritulys, futbolas, krepšinis, biliardas.
Šaškės, šachmatai, domino.
Penkiolika.
Pitagoras.
Vinys.
Visi įmanomi labirintai.
Na ir žinoma, tų laikų hitas Rubiko kubas.
Ir jo variantai.
O pamenate diaskopus?
Ir visa krūva skaidrių peržiūrai.
Na ir žinoma, diafilmai.
Na o pagrindinis tų laikų hitas buvo žaidimas „Na palauk!“
Ir jo modifikacijos.
