Net suaugęs žmogus, jau nekalbant apie vaiką, gal atsitiktinai praryti svetimkūnį. Pavyzdžiui, vyšnios kauliuką ar rūpestingai paslėptą torto gabalėlyje sužadėtuvių žiedą.
Dažniausiai tokiems incidentams mes nesuteikiame didelės reikšmės, jei nėra pavojaus sveikatai ir gyvybei ir laukiame, kada svetimkūnis pasišalins natūraliu būdu. Tačiau kartais pasekmės gali būti liūdnos.
Australų rašytoja Marie McCreadie, kuriai 2019-aisiais buvo 48, tapo žymi dėka savo knygos Voiceless („Bebalsė“), pasidalijusi savo istorija. Jai buvo vos 13, kai ji netikėtai visiškai prarado balsą. Tada, 1984- aisiais, jos istorija nuskambėjo plačiai, kadangi jos nebylumo priežasties gydytojai negalėjo nustatyti, o kai kurie žmonės teigė, kad tai buvo bausmė iš aukščiau.
Mergaitė paniro į depresiją, kuri perėjo į mentalinį sutrikimą, kurį teko gydyti psichiatrijos klinikoje. Tačiau ji palaipsniui įprato bendrauti mimikos, gestų ir raštelių pagalba.
Pasibaigus gydymui Marie įgijo išsilavinimą ir įsidarbino. 25 metų ji pateko į ligoninę kritinės būklės. Štai tada gydytojai ir ištraukė iš jos gerklės monetą, kurią pripažino nebylumo priežastimi. Palaipsniui moters kalbos funkcija visiškai
atsistatė.
Svetimkūnių prarijimas pavojingas dėl uždusimo, traumų, apsinuodijimų ir kitų nemalonumų rizikos. Kaip Marie atveju, jie gali nepatekti į skrandį, o įstrigti kažkur pakeliui į jį. Tada reikalinga gydytojų pagalba. Jos kreiptis reikia, jei pastebimi sekantys svetimkūnio virškinamajame trakte požymiai:
– padidėjęs seilių išsiskyrimas;
– skausmai kaklo ir krūtinės srityje;
– problemos ryjant maistą;
– užsitęsęs vėmimas;
– skausmai pilve;
– karščiavimas;
– kraujas išmatose.
