Sprendimas persikelti mamą pas save buvo spontaniškas. Kartą ji atvyko pas mus į svečius, ir mes nusprendėme, kad nebeišleisime jos niekur. Štai mama taip ir liko pas mus su vienu chalatu ir šlepetėmis.
Dar ir seną pagalvę pasiėmė. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą man buvo nežinomas. Mama elgėsi kaip ketverių metų mergaitė. Išvaizda buvo maža ir trapi. Namie vaikščiodama neskubėjo. Prieš kiekvieną slenkstį ilgai stovėdavo, suburdama mintis, kad jį peržengtų.
Atsiremusi į durų staktą, mama aukštai kilstelėdavo koją ir įveikdavo slenkstį kaip neįveikiamą kliūtį. Mūsų šuo mėgo lydėti mamą po butą, o ji dievino jo kompaniją.
Vakarais mama mėgo pasėdėti su manimi virtuvėje ir pasišnekėti. Jos drebančios rankos tvirtai laikė arbatos puodelį. Juk jis jai buvo toks didelis ir sunkus. Ilgai kalbėdavomės. Mama pasakodavo man apie savo nematomus draugus.
Aš su supratimu žiūrėjau į ją, juk nesakoma be priežasties, kad senoliai sugeba daug daugiau matyti nei jaunasis kartos atstovai. Mamos stipri fobija buvo prarasti vestuvinį žiedą. Ji jį saugojo kaip savo akies lęšiuką. Žiedas sukosi į visas puses ant jos išdžiūvusių pirštų.
Mama paseno per kelis metus. Tėvo mirtis ją stipriai sugniuždė. Atrodytų visai neseniai ji man kartojo, kad nori gyventi viena ir niekam nesudaryti naštos.
Juk aštuoniasdešimt metų galima jau gyventi ramybėje ir susitaikyme, o ne klausytis dieną po nakties vaikų triukšmo ir šurmulio. Nuo tada praėjo treji metai, o jos gyvenimas radikaliai pasikeitė. Mama tapo bejėgė. Iš jos savarankiškumo neliko nė žymelės.
Bet ką padarysi, gyvenimo vingiai neprognozuojami.
Mama visada nerimauja, kai manęs ilgai nėra namie. Todėl skubu iš darbo, kad jos nenuliūdinti. Parnešu iš darbo daug skanėstų prie arbatos, o pietums gaminu šviežią sriubą.
Štai taip atsirado mano trečioji aštuoniasdešimt trejų metų dukra. Ji pati pažeidžiamiausia ir jautriausia. Ją saugau labiausiai. Tačiau man šie rūpesčiai malonūs.
Juk kol gyvi tėvai, mes jaučiamės vaikais. Tegul kartais jie reikalauja mūsų globos, tačiau tai nepaneigia šių žodžių prasmės. Miela mamyte, ilgo gyvenimo tau linkiu, kad ilgiau jausčiausi vaiku!
