Šaltą gruodį mes su vyru sėdėjome virtuvėje ir gėrėme arbatą. Čia įbėgo mūsų vyresnioji dukra Eliza, kuri buvo išėjusi į kiemą vedžioti šuns. Elizos veidas buvo išblyškęs, ji iškart ėmė šaukti:
– Mama, tėti, ten prie mūsų tvoros dėžėje guli kūdikis!
Mes su vyru greitai susižvalgėme ir iškart šokome į kiemą, juk buvo labai šalta. Prie mūsų tvoros išties dėžėje buvo kūdikis.
Mes iškart įnešėme jį į namus, aprengėme šiltais drabužiais, sušildėme, mano vyras tuo metu spėjo paskambinti.
Atvažiavo teisėsaugininkai, užfiksavo turimą informaciją, pažadėjo užsiimti paieška. Visą tą laiką mažylė gyveno pas mus, taip, tai pasirodė mergaitė.
Mūsų vietovė kaimiška, laikinųjų globėjų nėra, todėl vaikas ir liko pas mus.
Per kelias dienas mes spėjome prie jos prisirišti. Po kelių dienų policija rado nevykėlę mamytę, tai buvo 16-metė gimnazistė, pastojusi nuo klasioko.
Mergina gyvena labai vargingoje šeimoje, nėra galimybės auginti vaiko. Po to mes su vyru nusprendėme įsidukrinti mergytę.
Jau 5 metai mes laimingi šio mažo stebuklo tėvai, nebuvo dienos, kad mes pasigailėtume dėl savo sprendimo.
