Kartą ryte Karolis ėjo iš naktinės pamainos. Pakeliui pastebėjo keistą vaizdą. Vaikinas pajuto negera ir nusprendė viską išsiaiškinti. Esmė tame, kad pakeliui namo jis pamatė vyriškį su kokių 10 metų mergaite.
Viskas būtų normaliai, tačiau mergaitės akys buvo labai išsigandusios, o vyriškis laikė ją ne už rankos, o už riešo. Matėsi, kad jį stipriai suspaudęs. Tada jis pasuko jų pusėn. Neskubėdamas.
Lyg jam ir taip reikėtų eiti į tą pusę. Kol ėjo, mintyse svarstė variantus, kas galėtų slypėti už tokios keistos porelės. Kai maksimaliai priartėjo, pastebėjo, kad mergaitė be balso, tik lūpomis ištarė frazę, panašią į „padėkite“.
Karolis nusprendė veikti iškart. Jis suprato, kad mergaitė šiam vyrui ne dukra ir ne dukterėčia. Vaikinas ir pats nesuprato, kaip jis tam ryžosi, tačiau ėmė ir staigiai išplėšė mergaitę vyriškiui iš rankų.
Atsistojo priešais mergaitę, kad ji pasijustų saugi, ir paklausė garsiai bei aiškiai: „Kas jis tau?“ Mergaitė tik gūžtelėjo pečiais, o ant skruostų žibėjo ašaros.
Vyriškis pabandė sugriebti vaiką, tačiau Karolis tvirtai laikė ją abiem rankom ir šaukė praeiviams kviesti policiją. Išgirdęs apie policiją, vyras šoko bėgti.
Karolis jį nusivijo, kad sučiuptų iki atvykstant policijai. Viskas pavyko, banditas buvo sulaikytas.
Mergaitę perdavė šeimai. Šeima iki šiol dėkoja vaikinui, juk jei ne jis, niekas nežino, kas būtų nutikę vargšei mergaitei. Kaip paaiškėjo, mergaitė ryte išėjo į mokyklą ir pakeliui prie jos pristojo tas nenormalus žmogus.
