Meilė – tai kai tave saugo.
Kai klausia: „Ar tau gera su manimi? Gal reikia ką nors daryti kitaip, kad būtų geriau?“
Kai stengiasi iššaukti šypseną tavo veide bent kartą per dieną. Kai daro tau, o ne sau-sau-sau.
Kai tu geriausia iš visų ir nieko daugiau nereikia, o tie, kas buvo iki tavęs, ištrinti iš atminties, širdies, visų žemėlapių ir telefonų.
Kai ne pavydi, o jaudinasi. Kaip tu? Ką tu? Ar tau nešalta? Ar tau neskauda?
Kai labai nori liesti tave, bet ne dėl to, kad gautų pasitenkinimą, o kad padovanotų pasitenkinimą tau. Atiduoti viską, išvertus kišenes, ir dėl to būti laimingu.
Meilė – kai viskas tau, ir apie tave. Kai tu neabejoji ir neklausi: „ Tu mane myli? „
Kai nepasinaudoja, o dovanoja.
Meilė – tai, kai nežinai, kad tu tam žmogui tu esi didžiausia visatos laimė. Tai – kai tu tai jauti.
Meilė – kai tave saugo.