Aš ištekėjusi jau beveik 20 metų, su vyru auginame sūnų ir dukrą. Gyvename petys petin, abu neblogai uždirbame ir centų neskaičiuojame.
Prieš kelis metus pastebėjau, kad pas dukrą (tada dar moksleivę) ėmė rastis garsių prekių ženklų drabužių, kurių aš jai nepirkau.
Į mano klausimą ji atsakė, kad juos įsigijo dėvėtų drabužių parduotuvėje. Aš pati „šmutkininkė“ ir mėgstu keisti apdarus, tačiau iki šiol tokias parduotuves apeidavau.
Porą kartų sėkmingai apsipirkusi supratau, kad tai realus šansas už centus nusičiupti puikios kokybės brangaus prekės ženklo rūbą.
Ėmiau užeiti į antrų rankų parduotuves vis dažniau ir dabar mano garderobas dviem trečdaliais susideda iš ten pirktų drabužių.
Mano vyras niekada ypatingai nesigilino, kur ir už kokią kainą aš perku rūbus – jam visada patiko mano skonis ir kaip aš atrodau. Ir reikėjo gi man iš kvailumo prasitarti ir pasigirti eiliniu savo pirkiniu – vienos žymios firmos šilkiniu chalatėliu, nusipirktu
„dėvėtuose“.
Kas čia prasidėjo „Tu ką, bomžė, neturi pinigų normaliems drabužiams? Tu man darai gėdą, nešioji skarmalus! Tuos rūbus nurengia nuo negyvėlių! Jie visi užkrėsti! Mesk lauk nedelsiant!“
Ir tai tik nedidelė dalis to, ką girdžiu savo adresu. Maniau, kad su laiku atvės ir pamirš, bet ne – dabar priekabiai nužiūri kiekvieną mano apdarą ir pasibjaurėdamas klausia, iš kokio šiukšlyno aš jį parsinešiau.
Žmonės gerieji, pasakykite, ką man daryti? Išmesti drabužius ranka nekyla – jie realiai klasiški. Kaip įtikinti vyrą, kad visas pasaulis rengiasi dėvėtų drabužių parduotuvėse, ar tai neįmanoma?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
