Su Mantu draugavome beveik metus. Tai buvo graži, romantiška meilė. Po pusmečio pažinties persikėliau gyventi pas jį, pateikėme prašymą registruoti santuoką ir susitarėme dėl vestuvių datos. Mano tėvai nekantriai laukė šventės, aktyviai ruošėsi, kaip ir, atrodė, Manto mama. Ji, regis, nuoširdžiai džiaugėsi už savo sūnų ir šiltai mane priėmė į jų šeimą.
Manto šeima turėjo sudėtingą istoriją: jo tėvas paliko mamą dėl kitos moters, palikdamas ją su trimis sūnumis. Vėliau jis paliko ir antrą žmoną su vaiku, o galiausiai dar kartą vedė.
Vieną dieną sužinojau, kad laukiuosi. Iki vestuvių buvo likę tik dešimt dienų, ir nusprendžiau padaryti staigmeną per šventę, pranešdama apie nėštumą. Mano tėtis laikosi konservatyvių pažiūrų, ir ši žinia būtų jį nuliūdinusi, jei būtų išaiškėjusi anksčiau.
Vestuvių pasiruošimas vyko pilnu tempu: Mantas padėjo rinktis suknelę, aptarti dekoracijas, tvarkė reikalus su agentūra. Viskas klostėsi idealiai, kol likus savaitei iki vestuvių per mano mamos gimtadienį Mantas staiga paskelbė, kad nutraukia sužadėtuves, nes vaikas – ne jo.
Šie žodžiai šokiravo mane ir mano tėvus, kurie tuo metu dar nežinojo apie nėštumą. Į klausimą, kodėl jis taip mano, Mantas atsakė, kad jo vaikystės draugas papasakojo „tiesą“: neva aš draugavau su kitu vyru, ir vaikas yra nuo jo.
Mantas parodė nuotrauką, kur aš stoviu pėsčiųjų perėjoje greta nepažįstamo vyro. Kampas toks, kad atrodo, lyg būtume artimi, nors to žmogaus aš net nepažįstu. Galbūt tai atsitiktinė nuotrauka, o gal ir surežisuota. Bet išklausyti mano paaiškinimų Mantas atsisakė.
Mano mama labai dėl to išgyveno ir net pateko į ligoninę. Ją žemino mintis, kad teks atšaukti vestuves ir aiškintis su giminėmis. Mes su Mantu išsiskyrėme.
Po penkių mėnesių pagimdžiau sūnų – Andrėjų. Mano tėvai mane palaikė, nors patyrė ir gėdos, ir nusivylimo. O Mantas vedė. Kaip paaiškėjo, jo mama nenorėjo matyti manęs kaip marčios. Ji paprašė savo sūnaus draugo apšmeižti mane, kad Mantas vestų Laurą – merginą iš pasiturinčios šeimos, kuri jai atrodė ideali žmona.
Tačiau gyvenimas viską sudėliojo į savo vietas. Laura greitai parodė, kad anyta jai nevadovaus, ir nustatė savas taisykles. Mantas neištvėrė šios situacijos, išvyko į užsienį uždarbiauti ir padavė skyrybų prašymą.
Dabar jis bando su manimi susisiekti per internetą, prašo atleidimo, sako, kad priims „svetimą“ vaiką. Bet aš daugiau nenoriu turėti su juo nieko bendra. Esu tikra, kad Andrėjus – jo sūnus, bet kam jam toks tėvas?
Žinau, kad atleisti reikia, bet kol kas negaliu. Mano pasitikėjimas sugriautas, ir aš nenoriu prarasti savo ramybės, kurią dabar susigrąžinau.
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
