Dabar norėčiau pasidalinti savo gyvenimo istorija. Galbūt ji kam nors taps pamoka ir padės išvengti mano klaidų. Ilgą laiką maniau, kad geriausiai žinau, kaip turi gyventi mano vaikai, ir kišausi į jų gyvenimus. Dabar suprantu, kad kartais geriau tiesiog juos palaikyti ir mylėti, nei bandyti tvarkyti jų likimus.
Esu pensininkė. Turiu anūkę, tačiau jos dar nė karto nemačiau. Ir viskas todėl, kad kategoriškai priešinausi dukters santuokai su jos išrinktuoju. Man jis atrodė netinkamas jai, ir aš desperatiškai bandžiau tai įrodyti. Bet mano dukra manęs nepaklausė, ištekėjo ir išvažiavo į kitą miestą. Žinote, jų santuoka pasirodė laiminga.
Apie tai žinau iš savo sesers, kuri visus šiuos metus palaikė ryšį su dukra ir net dalyvavo vestuvėse. Aš džiaugiuosi dėl dukros. Bet taip jos pasiilgstu…
O dabar apie sūnų. Turiu sūnų, ir jis yra alkoholikas. Ir dėl to kaltinu tik save. Jam 45 metai, jis buvo vedęs du kartus oficialiai, o dar turėjo dvi sugyventines. Visas jas aš atstūmiau. Visada maniau, kad niekas nėra vertas mano berniuko.
Pirmoji mano sūnaus žmona buvo Kotryna. Jie susituokė, kai jis dar studijavo universitete. Ji buvo mergina iš mažo kaimo, ir man atrodė, kad ji tiesiog apžavėjo jį, kad ištekėtų už jo.
Aš jų neįleidau gyventi į savo butą, tad jie apsigyveno bendrabutyje. Galvojau, kad darau teisingai, kai bandžiau įsikišti į jų gyvenimą ir išardyti santuoką. Galiausiai Kęstutis grįžo pas mane, o Kotrynos nebebuvo. Jie išsiskyrė.
Po kelerių metų Kęstutis parsivedė namo naują merginą – Giedrę. Ji buvo labai gera: miela, darbšti, mylinti ir tikinti. Bet tas jos tikėjimas Dievu… Ji norėjo susituokti su Kęstučiu bažnyčioje, o aš kategoriškai priešinausi. Ir vėl išardžiau jų santykius.
Gyvenome su sūnumi dviese. Buvau laiminga, kai jis įstojo į prestižinį universitetą antrajam aukštajam išsilavinimui. Ten jis susipažino su mergina Milda. Ji buvo našlaitė, ir mane tai visiškai netenkino. Vėl padariau viską, kad jie išsiskirtų.
Vėliau buvo dar viena mergina, bet ir vėl aš įsikišau ir viską sugrioviau. Galiausiai nusprendžiau viską paimti į savo rankas ir pati suradau Kęstučiui “tinkamą” merginą – tvarkingą, pasiturinčią. Bet ir šįkart niekas neišėjo.
Praėjo mėnuo. Vieną dieną sūnus grįžo namo per pietus ir pareiškė, kad metė darbą. Sakė, kad dabar jo gyvenimas pasikeis. Ir tikrai – nuo kitos dienos jo gyvenimas su buteliu degtinės tapo kasdienybe. Jis geria kasdien, tiek vienas, tiek su draugais. Ima mano pensiją, kažką užsidirba pats, bet viskas eina alkoholiui.
Dabar, atsigręždama atgal, suprantu, kad dėl visko kalta esu aš. Aš sunaikinau jo santuokas, atėmiau iš jo galimybę būti laimingam. Kaip susiklostė jo buvusių žmonų gyvenimai?
Kotryna dabar turi nuostabią šeimą, du vaikus, namą ir automobilį. Giedrė vis dar tiki Dievu, ištekėjusi ir gieda bažnyčios chore. Milda taip pat greitai ištekės.
O aš? Aš sėdžiu viena savo bute, bijau kiekvienos dienos, bijau sūnaus grįžimo, kai jis vėl pradės keiktis ir reikalauti pinigų. Laimei, kol kas jis rankų ant manęs nekelia.
Kodėl aš to nesupratau anksčiau? Dabar aš bijau pajudėti, kad tik jo nepažadinčiau. Jei būčiau nesikišusi į jo gyvenimą, galbūt dabar turėčiau anūkų, galbūt galėčiau džiaugtis ramiu senatvės gyvenimu.
Bet dėl visko kalta tik aš. Gaila, bet jau per vėlu ką nors pakeisti.
Nekartokite mano klaidų. Leiskite savo vaikams gyventi taip, kaip jie nori. Tiesiog mylėkite juos, palaikykite, bet nesistenkite tvarkyti jų likimų.
