Mano mama sakydavo man mažai: „Nebūk gobšuolė ir viskuo dalinkis su draugais, bet visada įsimink tuos, kurie ateina pas tave tik saldainių. Tai ne draugai“.
Mano mama sakydavo man smėlio dėžėje: „Jei tu valgysi smėlį, tai neliks vietos ledams“.
Mano mama sakydavo man mokykloje: „Mokykis, vaikeli, tam, kad paskui darytum tai, ką tu nori, o ne tai, ką tiktai gali“.
Mano mama sakydavo man, vesdama į muziką: „Žaidimas „klasėmis“ kieme baigsis po poros metų, o muzikinė klausa išliks visam laikui“.
Mano mama sakydavo man baleto mokykloje: „Tau nereikia tapti balerina, tačiau taisyklinga laikysena prideda jėgos charakteriui ir 10 cm ūgio“.
Mano mama sakydavo man jaunystėje: „Meilė – tai nuostabu, bet pirmiausia reikia išmokti mylėti save“.
Mano mama sakydavo man institute: „Paimk butelį gero gero vyno ir tiesiog pasikalbėk su tais, kurie tavęs nemėgsta“.
Mano mama sakydavo man, kai aš verkdavau: „Ko tu gailiesi? Savęs? Daryk išvadas! Nuo viso kito ankstyvos raukšlės.“
Mano mama sakė man skyrybų metu: „Klysti – tai normalu, svarbiausia – darbas su klaidomis. O dabar tau reikia tiesiog išmesti šitą paltą ir nusipirkti naują.“
Paskui mano mama man sakė: „Kol aš gyva, mes su viskuo susidorosime, bet kada nors tau teks ir be manęs“.
Mano mama sakydavo man visą gyvenimą: „Neatiduok paskutinio, nepapulk į priklausomybę – atiduok tik tai, ką gali, visų pirma žiūrėk savęs“.
Aš žinau, kad ne visada buvau ideali dukra, bet mano mama visada man sakydavo: „Aš didžiuojuosi tavimi, vaikeli! Tu pati geriausia!“
Ačiū mūsų mamoms už geriausius patarimus!