Mama sukėlė tiesiog grandiozinį skandalą, kai sužinojo, kad aš atidaviau savo kailinius, kurie pasidarė man per maži, anytai. Ji ant manęs siaubingai įsižeidė.
O aš taip pasielgiau dėl labai paprastos priežasties. Tiesiog po gimdymo smarkiai papilnėjau ir kailiniai pasidarė maži. O mano mama paprasčiausiai į juos neįlįs.
Bet kažkodėl mama to nesuprato ir labai smarkiai ant manęs įsižeidė. Mano anyta – labai gera, išsilavinusi ir delikati moteris. Visai ne tokia, kaip mano mama, kuri visą gyvenimą dirbo, augino du vaikus ir gyveno su alkoholiku vyru.
O štai mano anyta – moteris labai subtili ir išauklėta. Turbūt mamai tai labai nepatinka ir ji pavydi anytai. Žinau, kad anyta tikrai gera ir išmintinga moteris. Ji niekada neapsimetinėja. Visada elgiasi natūraliai ir laisvai.
Aš tai tikrai žinau, nes pragyvenau su savo anyta viename bute ištisus 3 metus. Per tą laiką mes nė karto nesipykome. Ir todėl aš tai tiksliai žinau!
– Visos marčios nuo savo anytos pabėgti nori, o tu su ja gyventi sutikai! Geriau pas mus būtumėte gyvenę!
– Na tu juk suprask, mama, Teresės butas 3 kambarių, kuriame ji gyvena viena. O pas juk tik 2 kambarių butas, kuriame jūs jau trise. O jei dar mes su vyru ateisime gyventi pas jus, tai mums bus labai ankšta. Dėl to mes imsime pyktis! O aš to labai nenoriu! – atsakiau savo mamai.
Mama nusiramino. Bet vis tiek dažnai man primindavo, kad sutikau gyventi su savo anyta.
Dabar mes jau gyvename bute, kurį nusipirkome su paskola. Mes su vyru nusipirkome 2 kambarių butą ir vietos mums pakanka. Vietos užtenka ir vaikui, kai jis atsirado.
Ir vėl mano mama labai nepatenkinta. Mama barasi, kad anyta turėjo atiduoti mums savo 3 kambarių butą, o mes už paskolą turėjome nupirkti jai 1 kambario butą.
– Juk jums tada būtų lengviau! Na ką tavo anyta veikia 3 kambarių bute? Rogutėmis ten važinėjasi? Ji ramiai galėtų pagyventi ir 1 kambario bute! Aš taip ir padaryčiau, jei būčiau jos vietoje!
– Mama, bet tu ne anytos vietoje ir todėl nekalbėkime šia tema išvis!
Tačiau santykiai su mama labai sugedo, kai ji sužinojo, kad kai kuriuos drabužius iš savo garderobo aš atidaviau anytai.
Pas mane nelabai daug drabužių. Tačiau visus rūbus aš perku labai gerus: brangius ir kokybiškus. Manau, kad darau teisingai.
Po gimdymo aš smarkiai papilnėjau. Praėjo pusmetis, bet taip ir nesulieknėjau.
Visada stengiausi rengtis stilingai ir madingai. Drabužiai, kuriuos turėjau, man jau nebetiko. Štai ir nusprendžiau, kad jie greitai nustos būti madingi ir todėl pasiūliau rūbus anytai.
Ji su malonumu juos pasiėmė. Žinoma, ne visus. O tik tuos, kurie tiko jai pagal amžių.
Mamai apie tai nieko nesakiau. Tačiau kartą mama pamatė anytą su mano suknele.
Paaiškinau, kad tikrai atidaviau dalį savo rūbų anytai, nes jie man pasidarė maži. O mama tuo buvo labai nepatenkinta.
– Turėjai tuos drabužius parduoti.
Bet to daryti aš nenoriu. O neseniai anytai atidaviau savo kailinius. Ir štai po to mama sukėlė grandiozinį skandalą.
Šie kailiniai iki nėštumo buvo man kaip tik. O dabar aš smarkiai papilnėjau ir tikrai nesulieknėsiu, jau nebebūsiu tokia, kaip anksčiau.
„Tai kam gi kailiniai šiaip sau kabos spintoje?“ – pagalvojau aš. Štai todėl atidaviau savo kailinius anytai. Jos palto kaip tik nebebuvo galima nešioti.
Anyta nuoširdžiai man padėkojo. O aš atidaviau jai savo kailinius be jokio gailesčio: mano gerajai anytai man nieko negaila.
Bet kai mama tai sužinojo, ji sukėlė grandiozinį skandalą.
– O kodėl tu savo anytai kailinius atidavei, o ne man, tikrai motinai? – pareiškė mano mama.
– Mama, kaip aš galėjau atiduoti tau kailinius? Kam jie tau? Juk jie tau bus maži! Aš juk nepirkau anytai naujų kailinių! Atidaviau savo senus!
– Turėjai man atiduoti tuos kailinius! Būčiau juos pardavusi ir nusipirkusi naują paltą! O tai išeina, kad tau anyta brangesnė už tikrą motiną, jei tu jai kailinius atidavei!
– Taip ir padarysiu kitą kartą!
– Kokį kitą kartą?! O dabar?! – nenustojo mama. Su nuostaba žiūrėjau į mamą.
– Tu ką, nori, kad aš eičiau pas anytą, paimčiau iš jos kailinius ir atiduočiau tau, kad tu juos
parduotum? Niekada taip nepasielgsiu.
Pasiūliau mamai duoti pinigų naujam paltui. O mama įsižeidė:
– Vadinasi, tavo anyta vaikščios su kailiniais, o aš su paltu!
Dabar ji man skambina labai retai. O man išvis dingo noras bendrauti su mama. O ir padėti jai po šio įvykio visai nebesinori…