Aš sutikau eiti į pasimatymą su vaikinu, kurį man pristatė draugė. Jis pasirodė ne su banaliu parduotuviniu gėlių ryšulėliu, o su prabangia rožių puokšte. Vakaras praėjo tiesiog tobulai: vakarienė, lengvas juokas, jis buvo dėmesingas, džentelmeniškas – atidarinėjo duris, pastūmė kėdę. Kai atnešė sąskaitą, aš automatiškai pasiekiau piniginę – ir iškart pasigailėjau.
– Jokiu būdu, – sustabdė jis mane, paduodamas kortelę. – Per pirmą pasimatymą moka vyras.
Išėjau su jausmu, kad tai buvo vienas geriausių pirmųjų pasimatymų mano gyvenime. Tačiau jau kitą rytą įspūdis smarkiai pasikeitė, kai pamačiau jo žinutę…
Žinutė atėjo anksti ryte, kai dar tik rengiausi keltis. Telefonas sudrebėjo ant naktinio stalelio, aš, prisimerkdama nuo šviesos, paėmiau jį. Ekrane sužibo vardas: Mantas.
Laukimas malonaus „Labas rytas“ ar ko nors romantiško išgaravo per sekundę. Tekstas buvo trumpas ir visiškai neatitiko vakarykštės nuotaikos:
„Tu man skolinga 120 eurų už vakarienę. Perverk šiandien.“
Aš perskaičiau žinutę penkis kartus. Pirštai sudrebėjo. Nejaugi jis juokauja? Juk tik vakar sėdėjome restorane, ir jis pats sustabdė mane, kai išsitraukiau piniginę. Pasakė taip tvirtai, net su iššūkiu: „Per pirmą pasimatymą moka vyras“. O dabar – reikalavimas grąžinti pinigus?
Galvoje kilo tikra audra: pasipiktinimas, nesusipratimas, noras iškart paskambinti ir viską išsiaiškinti. Bet pasirinkau kitą kelią – atrašiau:
– Atsiprašau, nesupratau. Juk vakar pats sakei, kad moki tu.
Atsakymas atėjo iškart:
– Aš ir sumokėjau. Bet juk tu irgi valgei bei gėrei. Būtų teisinga pasidalinti.
Sustojau lyg įbestą. Tokios situacijos tikrai nesitikėjau. Vakar jis atrodė kaip tikras džentelmenas: šypsenos, rūpestis, net rožės – ne trys, o ištisa prabangi puokštė, sunki, kvepianti. O dabar – sausas pinigų reikalavimas.
Padėjau telefoną ir atsisėdau lovoje. Viduje virė viskas. Viena dalis manęs norėjo nutraukti bet kokius ryšius. Kita – ta, kuri visada siekia suprasti – kuždėjo: „O gal jis tiesiog netaip parašė? Gal tai tik nesėkminga formuluotė?“
Kuo daugiau galvojau, tuo labiau pykau.
Dieną man paskambino Eglė – ta pati draugė, kuri mus supažindino.
– Na, kaip sekėsi pasimatymas? – jos balse buvo daug smalsumo.
– Vakaras buvo nuostabus… iki ryto, – sausai atsakiau.
– Kas nutiko?
Aš viską papasakojau.
– Negali būti! – Eglė net aiktelėjo. – Mantas visada buvo… na, šiek tiek savotiškas, bet kad taip… Keista.
– „Keista“ – per švelniai pasakyta. Jaučiuosi taip, lyg mane gražiai sugundė, o paskui pateikė sąskaitą.
– Palauk, – draugė pasimetė. – Leisk aš pati jo paklausiu.
– Ne, – sustabdžiau ją. – Noriu pati susitvarkyti.
Pasiryžau parašyti Mantui dar kartą, bet šįsyk be šypsenėlių ir mandagybių:
– Žiūrėk, aš vertinu vakarą. Bet tavo šiandieninė žinutė atrodo labai negražiai. Pats sakei, kad moki tu. O dabar reikalauji pinigų. Paaiškink.
Praėjo minutė, dvi. Tada atėjo atsakymas:
– Gerai. Darykim taip. Nenori pervesti – nereikia. Tiesiog žinok: aš visada tikrinu žmones. Jei mergina net nepasiūlo pasidalinti sąskaita, man tai pavojaus ženklas.
Sustojau sustingusi. „Tikrina žmones“?! Čia kas, testas? Egzaminas?
– Vadinasi, visi tie gestai buvo tik žaidimas? – surinkau žinutę.
– Ne žaidimas. Patikrinimas.
Įsmeigiau akis į ekraną. Ir pajutau keistą mišinį – kartu ir pyktį, ir smalsumą. Jis buvo visiškai nepanašus į vyrus, kuriuos pažinojau iki šiol. Pernelyg pasitikintis, pernelyg tiesmukas, o dabar dar ir su kažkokiais „testais“.
Kelias dienas mes nebendravome. Nusprendžiau jį pamiršti, bet vidinis balsas atkakliai kartojo: „Bet juk vakaras tikrai buvo geras. Gal verta suteikti antrą šansą?“
Ir, kaip tyčia, jis pats parašė:
– Šeštadienį koncertas. Turiu vieną bilietą per daug. Eisi?
Ilgai žiūrėjau į žinutę. Visos mano draugės pasakytų: „Jokiu būdu!“. Bet aš… sutikau.
Koncertas buvo nuostabus. Gyva muzika, ryškios šviesos, minia, judanti vienu ritmu. Mantas elgėsi visai kitaip nei po restorano ryte: vėl dėmesingas, lengvas, linksmas. Žinojo visas dainas, dainavo kartu, kartais pasilenkdavo ir ką nors pašnibždėdavo – ir nuo jo balso nugara bėgdavo šiurpuliukai.
Tą vakarą pagavau save galvojant: man patinka būti šalia jo. Bet tos rytinės žinutės šešėlis niekur nedingo.
Vėliau mūsų susitikimai tapo reguliarūs. Tai kinas, tai pasivaikščiojimas palei Nerį, tai tiesiog kava mažoje kavinukėje senamiestyje. Ir kiekvieną kartą bandžiau suprasti: kas jis iš tiesų? Džentelmenas su rožėmis ar žmogus, kuris rengia keistus testus?
Po truputį Mantas atsivėrė. Pasakojo apie savo verslą, apie tai, kaip sunku jam pasitikėti žmonėmis. Apie buvusius santykius, kur, pasak jo, jis ne kartą buvo išnaudotas.
– Supranti, – vieną vakarą tarė jis, – negaliu sau leisti būti naivus dar kartą. Todėl visada tikrinu, kas šalia.
– Bet juk tokiais patikrinimais gali prarasti tuos, kurie tikrai nuoširdūs, – atšoviau.
Jis žiūrėjo ilgai, sverdamas kiekvieną žodį:
– Galbūt. Bet jeigu žmogus išeina po patikrinimo – vadinasi, jis to nevertas.
Bėgo savaitės. Vis labiau įsitraukiau į šią istoriją. Ir vis sunkiau buvo suprasti, kas manyje stipresnė: simpatija jam ar pyktis dėl jo principų.
Vieną vakarą jis pakvietė mane pas save. Butas erdvus, su panoraminiais langais, lentynos nukrautos knygomis. Sėdėjome virtuvėje, gėrėme arbatą, ir jis staiga tarė:
– Noriu, kad žinotum: aš neieškau lengvų santykių. Jei būsime kartu – tai ilgam.
Tie žodžiai nuskambėjo pernelyg rimtai. Ir kažkur giliai viduje pajutau šiurpą: „O ar aš tam pasiruošusi?“
Ir štai čia istorija tik prasidėjo iš tikrųjų. Nes už gražios Mantąs galantiškumo kaukės slėpėsi kur kas daugiau, nei maniau. Jo testai, uždarumas, baimės – visa tai po truputį atskleidė visai kitokį žmogų. Žmogų, kuris moka būti ir švelnus, ir kietas. Žmogų, kuris geba nustebinti, bet ir įskaudinti taip pat.
O mano širdis įsivėlė į žaidimą, kurio taisyklių iki galo dar nesupratau…
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
