Neseniai parduotuvėje nusipirkau mandarinų. Jie buvo supakuoti tokiame tinkliniame krepšelyje. Grįžau namo, atidariau – o ten iš 15 vienetų 5 pasirodė su pelėsiu! Na, aš stvėriau mandarinus, čekį į rankas ir patraukiau bartis.
Pradėjau nuo kasininko, paskui prisistatė vadybininkas. Ne, kad atsiprašytų ir pakeistų – juk aš turiu čekį. Tai ne, jis iš principo sako, normalūs, sako, tie mandarinai.
Aš jam sakau: „Gerai, jei normalūs – valgyk. Jei suvalgysi ir net nesusirauksi – be pretenzijų, tuoj pat išeisiu.“
Tas sutiko. Vadinasi, suvalgė du ir sako:
– Viskas, tipo, dienos norma.
O aš jam:
– Kokia dar po velnių norma, valgyk visus…
Žodžiu, jis suvalgė visus penkis supelijusius – ir juk matosi, kad springsta, veidas net pažaliavo, bet valgo!
– Šaunuolis, – sakau, – o dabar kviesk vyriausiąjį vadybininką.
Tas prieina.
– Taip ir taip, – sakau, – duokite man naujus mandarinus, kadangi jūsų darbuotojas mano tik ką suėdė…
Nepamiršiu to žvilgsnio niekada. Va taip, nereikėjo išsidirbinėti!!!
