Galima tapti vyru ir žmona, o galima tapti artimais žmonėmis. Ir jūs nustebsite, bet čia slypi didžiulis skirtumas.
Pirmuoju atveju jūs darote tai, kas priklauso: ji dirba, skalbia, gamina, tvarkosi, augina vaikus, atlieka sutuoktinės pareigą (dažniausiai su mintimi: atsišaudysiu ir miegot0, jis irgi dirba, remontuoja, kala vinis, keičia lemputes, pramuša vamzdžių kamščius, augina vaikus, atlieka sutuoktinio pareigą (dažniausiai apie nieką negalvodamas).
Jie moka paskolą už butą, planuoja išvykas į vasarnamį, kartais atostogauja. Atostogaudami, beje, irgi dauguma šeimų atlieka tas pačias pareigas: gamina, prižiūri vaikus ir pavargsta. Pavargsta, pavargsta, pavargsta. Kasdien. Pavargsta viens nuo kito. Todėl pas kiekvieną atsiranda asmeninis gyvenimas, asmeniniai interesai laisvu nuo įsipareigojimų metu, kur kitam įeiti šiukštu , negalima.
Būdami artimi žmonės, jie daro tą patį: skalbia, gamina, taiso, augina vaikus. Tik yra vienas skirtumas – laisvu nuo įsipareigojimų laiku jie būna kartu. Jie neatlieka sutuoktinių pareigos, o mylisi arba užsiima seksu (o čia didžiulis skirtumas).
Jie turi bendrus interesus. Ir, nepatikėsite, jie netgi kalbasi. Tiesiog, apie nieką, prie arbatos puodelio ar vyno taurės. Jie ir yra vienas kito asmeninis gyvenimas. Ir jie žino apie vienas kitą viską.
Ir žinote ką? Man nereikalingas sutuoktinis. Man reikalingas artimas žmogus!
Anastasija Poručikova
Bonusas
