Kelis metus su mama gyvename vienos 3 kambarių bute miesto centre. Mano tėvai išsiskyrę. Tėvas išvyko į kitą miestą ir viską paliko mums.
Iš pradžių palaikėme ryšį telefonu, o dabar jis skambina tik pasveikinti manęs su svarbiausiomis šventėmis.
Mama asmeninio gyvenimo nesusikūrė. Buvo gerbėjas, bet su juo nesusiklostė. Man irgi nesiklostė su vaikinais.
Į pasimatymus kvietė, bet aš nejaučiau, kad tai tas tikrasis. Todėl nemačiau prasmės gaišti savo ir vyriškio laiką. Per pirmąjį ar po poros pasimatymų atvirai pranešdavau tai gerbėjui.
O neseniai aš įsimylėjau. Jo vardas Romas. Nuo pat pradžios supratau, kad viskas ne taip, kaip įprastai.
Jautėsi abipusė simpatija. Mane traukė prie jo. Po poros pasimatymų mama sužinojo apie Romo egzistavimą. Ji ir anksčiau žinojo apie visus vaikinus, aš nieko neslėpiau. Bet kažkodėl šitą ji užsipuolė.
Buvo kategoriškai prieš mūsų susitikimus. O pikčiausia, kad man norėjosi leisti visą laiką su Romu.
Norėjosi girdėti jo balsą. Kaip paprastai, papasakojau mamai apie savo naują gerbėją, o ji pasielgė keistai. Nė karto jo nemačiusi ėmė protestuoti.
Ir negali suprantamai paaiškinti savo pozicijos. Jos galvoje įstrigo vienas faktas apie vaikiną ir ji daugiau nieko nenori girdėti.
Romas iš kito miesto, į Kauną atvažiavo iš provincijos įgyti išsilavinimą ir rasti darbą. Ir štai mama nusprendė, kad jis su manimi tam, kad apsigyventų mūsų bute.
Anksčiau ir pagalvoti negalėjau, kad kas nors šiuolaikiniame pasaulyje gali kurti santykius dėl buto. Savo svarstymus bandžiau įteigti mamai.
Tačiau ji manęs negirdi. Dėl mano santykių su Romu kelia ištisus koncertus. Reikalauja, kad jį mesčiau. Kartais viskas prieina net iki ašarų. Ir visada tikina, kad tai mano gerovei. Juk jai manęs, kvailės, gaila.
Stengiausi nekreipti dėmesio, tačiau aš labai myliu Romą. Tačiau po pastovių mamos notacijų man ėmė atrodyti, kad galbūt jis nenuoširdus su manimi.
Negaliu jaustis komfortiškai, bendraudama su juo. Kiekvieną jo poelgį vertinu dėl nuoširdumo. Tačiau jo elgesys su manimi visiškai nepasikeitė. Jis visada domisi mano reikalais, sveikatos būkle.
Periodiškai pasitinka po paskaitų, rodo rūpestį, dovanoja dovanas. Ne prabangias, o širdžiai mielas smulkmenas. Gėles. Negi jis visa tai daro nenuoširdžiai? Kam išlaidauti, jei vėliau ruošiesi prasukti aferą?
Pati negaliu išnarplioti susiklosčiusios situacijos. Galbūt tai mama tiesiog nenori paleisti manęs į suaugusiųjų gyvenimą? Arba bijo likti viena? Ar aš visgi kvaila ir naivi, todėl nepastebiu tikrųjų Romo tikslų?
