Mama manęs susilaukė iškart po mokyklos. Didelė meilė baigėsi ne vestuvėmis, o rėkiančiu naujagimiu, vystyklais ir žindukais.
Ačiū seneliams, mamos tėvams. Padėjo jai įgyti išsilavinimą ir profesiją, o man užaugti.
Mamytė taip ir neištekėjo. Kažkokių gerbėjų ji, žinoma, turėjo. Tačiau į šeimą ji nieko neatsivedė.
Visada juokdamasi sakydavo, kad mums ir dviese gerai.
– Štai užaugsi, tada ir pagalvosiu apie asmeninę laimę,- švelniai sakydavo mama.
Mums išties buvo gera kartu. Didžiavausi tuo, kad mes su mamyte ant vienos bangos.
Mokykloje draugės skųsdavosi savo motinomis, kurios draudė dažytis ir dėvėti trumpus sijonus.
O mes su mama rengėmės tose pačiose parduotuvėse ir dažnai imdavome viena kitos drabužius.
Paauglystėje aš turėjau ir mėlynus plaukus, ir neformalias grandines, ir kitas paauglystės maišto grožybes.
Dabar man 20. Prasideda mano savarankiškas gyvenimas ir man visada atrodė, kad separacijos procesas bus ypač sunkus mamai.
Visgi per tiek metų ji priprato prie to, kad aš visada šalia ir visą laisvą laiką leidžiu su ja.
Bet atrodo, mamytė tik džiaugiasi, kad aš vėlai grįžtu namo ir vis dažniau linksminuosi su draugais. Nes mano siaubui motina įsimylėjo.
Kaip aš tai supratau? Labai paprastai.
Mama dirba mokykloje, dėsto vaikams istoriją. Jų kolektyvas buvo moteriškas, kaip tai dažnai būna mūsų ugdymo įstaigose.
O pastaruoju metu ėmiau pastebėti, kad mamos pasakojimuose apie darbą vis dažniau šmėsteli Igno vardas. Susidomėjau, išklausinėjau detalių.
Pasirodo, kad pas juos į mokyklą atėjo naujas informatikos ir matematikos mokytojas Ignas Antanaitis.
Arba tiesiog Igniukas, kaip ėmė vadinti jį mamytė.
Viskas prasidėjo nuo to, kad motinos paprašė kuruoti naujoką. Esą, įveskite jį į grafiką, papasakokite, kaip ir kas pas mus.
Motina ėmėsi darbo labai uoliai. Rengė informatikui pamokų planus, tikrino konspektus ir net porą kartų padėjo jam su sąsiuvinių tikrinimu.
Paskui į mūšį buvo pasitelkta sunkioji artilerija. Mama pradėjo ruošti maistą tam Ignui.
Neva vaikinas gyvena vienas ir nespėja pasigaminti.
– Pas jį ypatinga dieta, pietauti mokyklos valgykloje jis negali. Juk nepaliksiu vyriško organizmo be pietų,- juokėsi motina, matydama nustebusias mano akis.
Keista, pagalvojau aš, o man į darbą mama niekada nesudėdavo dėžučių. Ir atrodo, net nesidomėjo, ką aš išvis valgau pietums.
Paskui motina pradėjo puoštis į darbą. Tiesiogine prasme. Pakeitė garderobą, pasakiusi, kad ankstesni drabužiai morališkai paseno.
Ėmė ryškiau dažytis ir net persidažė plaukus ryškiai rudai! Neva, Ignas laiko mane panašia į vieną prancūzų dainininkę.
Su nauju įvaizdžiu mamytė tikrai atrodė jauniau ir patraukliau. Ir viskas būtų neblogai, jei neseniai nebūčiau sužinojusi, kad Ignui, kuriuo taip rūpinasi motina, vos 20 metų!
Įsivaizduojate, jis beveik dvigubai jaunesnis už ją. Dar daugiau, jis atvykėlis, mieste vaikinas nieko neturi, išskyrus išsinuomotą butą.
Visa tai man perdavė sunerimusios kaip ir aš mamos kolegės. Prašė paveikti motiną, kol ji nepridarė kvailysčių.
O ir aš pati matau, kad mamai atsisuko varžteliai. Vis dažniau pradėjo man užsiminti, kad aš jau suaugusi ir turiu gyventi atskirai.
Aš jau nekalbu apie tai, kad per išeigines ji negrįžta nakvoti!Tai jau, mano manymu, nebetelpa į jokius rėmus!
Po reiklių mano prašymų motina visgi ryžosi supažindinti mane su tuo Ignu. Vaikinas išties simpatiškas, tačiau aiškiai atrodo jaunesnis už motiną.
Nors ir žiūri į ją susižavėjęs, bet aš jaučiu, kad jo kėslai aiškiai negeri. Turbūt nusprendė susituokti ir atimti iš mūsų pusę buto.
Kai pasidalijau savo įtarimais su įsimylėjėle, ji sukėlė isteriką. Neva, tu pati sakei, kad laikas tvarkytis gyvenimą. Kuo dabar nepatenkinta.
– Tai tiesa, – atsakiau aš,- tačiau kalbėjome apie tai, kad susirastum savo amžiaus vyriškį, o ne pagrobtum vaiką iš darželio.
Mama įsižeidė. Ignas, sako, joks vaikas, o suaugęs vyras. Esą, jis mane supranta kaip niekas kitas. Aš netgi su tavo tėvu nesijaučiau tokia laiminga.
Klausiu jos, gal jūs ir susituokti norite. Motina linkčioja. Taip, mes apie tai galvojome.
Štai, atsakau, mama, ir patvirtinimas. Jis su tavimi tik dėl buto. Gal dar mano, kad padėsi jam darbe.
Pirmą kartą gyvenime su motina susibarėme taip, kad net stogas kilnojosi. Bet tai nevykėlei Džuljetai nieko neišaiškinsi. Jis mane myli, tvirtina.
Iš pradžių norėjau prašyti mokyklos direktoriaus pagalbos išskirti saldžiąją porelę. Bet paskui nusprendžiau nekelti triukšmo ir negadinti motinos reputacijos.
Ėmiau ir paslėpiau jos asmens dokumentus, kad įsimylėję balandėliai negalėtų paduoti prašymo tuoktis.
Pažiūrėsime, kaip elgsis sužadėtinis.
