Krikščionys dažnai sako vienas kitam: „AŠ melsiuos už tave!“
Bet krikščionys dažnai yra aštriai kritikuojami dėl tikėjimo Dievu ir tokių svarbių dalykų kaip jų sveikata patikėjimu antgamtiniam gydytojui.
Jie nori melstis vienas už kitą. O viskas todėl, kad dar nuo neatmenamų laikų egzistuoja viena paprasta tiesa. Ji tokia, kad malda gali daug ką pakeisti.
Galima parodyti Šventąjį raštą ir asmeninę draugų, šeimos ar savo patirtį, kad patvirtintume maldos galią.
Tai verčia susimąstyti. Kodėl didelė populiacijos dalis kritikuoja krikščionis dėl to, kad jie meldžiasi, kai tai yra taip efektyvu?
Pažiūrėkime į mokslinius duomenis, kad sužinotume, kokie tyrimai buvo atlikti maldos ir sveikatos santykiui nustatyti.
Mes aptikome štai ką: nors mokslas nesugeba įrodyti dievo egzistavimo, moksliniai tyrimai sako, kad malda veikia.
Pats procesas turi naudingus fiziologinius efektus.
Malda, labai panaši į meditaciją budizme ar susikoncentravimą į kvėpavimo technikas jogoje, verčia protą ir kūną susitelkti tuose pačiuose sufokusuotuose taškuose, kurie ramina protą ir sielą, mažina kortizolio lygį ir suteikia daugybę kitų psichologinių privalumų.
Merilin Šlic, filosofijos daktarė ir Harvardo lektorė, sako:
„Man aišku, kad egzistuoja teigiami ryšiai tarp religinės ir dvasinės praktikos ir pasekmių sveikatai skirtinguose lygiuose“.
Tyrinėtojai iš Paveldo fondo pasakė:
„Pas mus yra logiška priežastis, dėl kurios religija gali įtakoti psichologinę būklę, elgesį, o taip pat sveikatą.“
Taigi, malda naudinga. Faktiškai, „2019 metais 101 medicinos mokykla įtraukia į savo mokymo programas pacientų dvasinį vystymą, palyginus su 17 1995 metais.
Nors tyrėjai gali ginčyti idėją apie tai, kad Dievas atsako į maldas, daugelis neneigia,kad ji gali teigiamai veikti žmonių gyvenimą.
Žinoma, ginčai apie Dievo egzistavimą tęsis be galo, tačiau dėl maldos, panašu, visi jau išsiaiškino (bent jau iki sekančių tyrimų).