Paleisk save, mano mergaite… Leisk sau iškvėpti.
Visas savo problemas ir vargus. Nelaikyk savyje daugiau , nereikia…
Daugiau nereikia būti stipria. Daugiau nereikia kentėti.
Jau galima. Skambėti. Verkti. Kaukti. Nusikratyti kiautą ir grandines…
Paleisk save, mano mergaite. Iš savo „idealumo“ narvo.
Iš ‚“visko supratimo“ narvo, „už viską atleidimo“ ir „meilės“ narvo.
Iš narvo, į kurį tu pati įkišai savo sielą, nusprendusi,
Kad „teisinga moteriai būti tik TOKIA!“
⠀
O moteriai išvis netinka žodžiai „idealu“ ir „teisinga“!
Ji iš prigimties „neteisinga“, nes ji – GYVA!
Nes negalima įsakyti siaučiančiam vandenynui – tapti baikščiu upeliu.
Negalima įsakyti stichijai tapti romia. O saulę įtikinti šviesti naktį
Bet galima išgirsti savyje šiuos Gamtos Ritmus,
ir nustoti kovoti su savimi!
⠀
Nekovok su savimi daugiau, mergaite… Išleisk save į laisvę.
Jau galima. Jau laikas. Džiaugtis ir šokti.
Juoktis ir dainuoti! Siausti ir būti savimi!
Ne idealia. Ne teisuole. Ne „gera“.
O gyva, tikra, pulsuojančia – SAVIMI…
Paleisk save, mano mergaite. Ir gyvenk… mieloji, gyvenk!