Kartą po kelionės Niujorko metro Čarlis Čaplinas pastebėjo, kad jo kišenė pasunkėjo. Ten pasirodė besąs svetimas auksinis laikrodis.
Nesuprasdamas, kaip jis ten atsidūrė, jis nunešė laikrodį į policiją, o jau sekančią dieną gavo keistą anoniminį laišką: „Brangus misteri Čaplinai! Jums rašo profesionalus kišenvagis.
Vakar metro aš pas vieną poną ištraukiau auksinį laikrodį. Tačiau, pamatęs jus, nusprendžiau padovanoti dovaną ir įkišau jį į jūsų kišenę“.
Nuo to laiko praėjo metai. Vagis taip ir nebuvo sugautas, neatsirado ir laikrodžio savininkas, todėl policininkai vėl persiuntė jį Čaplinui. Bet istorija tuo nesibaigė.
„Laikraščiuose rašė apie šį atvejį. Po kurio laiko aš gavau antrą laišką:
„Brangus misteri Čaplinai! Prieš metus aš važiavau metro, ir iš manęs pavogė laikrodį.
Aš perskaičiau laikraščiuose, kad kažkoks kišenvagis padovanojo jį jums. Tegu mano laikrodis lieka pas jus, misteri Čaplinai.
O kadangi aš ne mažesnis jūsų talento gerbėjas, nei kišenvagis, tai siunčiu savo laikrodžiui ir auksinę grandinėlę“.
