– Mamyte, ką gi man dabar daryti? Karolis dabar mane mes! Juk gydytojas pasakė, kad niekada negalėsiu turėti vaikų, aš nevaisinga!
Man buvo 25 metai. Aš tiesiog buvau šoke, kai sužinojau, kad niekada neturėsiu vaikų.
– Kaip aš apie tai pasakysiu Karoliui! Juk niekada neišgirsiu „mama“ iš savo vaiko!
Mes su vyru gyvenome labai gerai.
Svajojome tapti tėvais, tačiau man niekaip nepavyko pastoti. Karolis mane ramino, tačiau aš ėmiau labai jaudintis, kai nepastojau per 3 santuokos metus.
Ir štai kartą, kai Karolis išėjo į darbą, paskambinau mamai ir paprašiau jos nueiti su manimi į kliniką. Man buvo labai baisu eiti vienai. Labai bijojau išgirsti blogas naujienas. Ir, kaip pasirodė, bijojau ne veltui.
Po apžiūros pas gydytoją ir tyrimų gydytojas man pranešė blogą naujieną:
– Man labai gaila, tačiau jūs niekada neturėsite vaikų.
Žinoma, aš nepatikėjau šiuo gydytoju. Nuėjau į dar vieną kliniką, paskui kreipiausi į kitus gydytojus.
Tačiau visi gydytojai man nustatė vieną ir tą pačią diagnozę.
O mama man pasakė:
– Neverk, dukra! Gydytojų diagnozė – tai dar toli gražu ne galutinis nuosprendis. Mes su tavimi dar pakovosime!
Mes toliau gyvenome su Karoliu. Bet jaučiau, kad mes tampame kitokie, tolstame vienas nuo kito. Karolis vaizdavo, kad viskas normaliai, kad jis myli mane kaip anksčiau, bet aš mačiau, kad jis smarkiai pergyvena dėl to, kad mes neturime vaikų.
O mama pastoviai ramino mane, įkalbinėjo tikėti ir nenusiminti. Labai stengiausi. Bet sulig kiekviena diena tikėti stebuklu buvo vis sunkiau ir sunkiau.
O paskui aš nusprendžiau paprasčiausiai gyventi. Tegu viskas bus kaip bus. Nusprendžiau nebekentėti ir nebesikankinti, o gyventi ir mėgautis gyvenimu, lyg tai būtų paskutinė gyvenimo diena.
Mes su Karoliu išvykome į kelionę. Mums buvo labai gera kartu. Mylėjome vienas kitą. Viskas buvo tiesiog puiku.
Daugiau nebeverkiau, o paprasčiausiai gyvenau ir mylėjau savo vyrą. O štai iš kelionės mes grįžome jau trise. Tai mums buvo visiškai netikėta.
Po 8 mėnesių pagimdžiau berniuką, o po 3 metų dar ir mergaitę. Mes su vyru labai laimingi. Dabar tiksliai žinau, kad gydytojai gali klysti ir gyvenime nebūna galutinių nuosprendžių.
