Visi mes norime padaryti savo vaikus laimingais. Visi mes norime jiems tik geriausio. Tačiau kartais nutinka taip, kad mes imame painioti sampratas ir diegti savo prioritetus į svetimą gyvenimą.
Mūsų kaip tėvų ir auklėtojų užduotis (kaip banaliai tai beskambėtų) – išmokyti vaikus mokytis.
Išmokyti ieškoti reikiamos informacijos ir atskirti tiesą nuo melo. Išmokyti vengti kliūčių su mažiausiais nuostoliais – tiek fiziniais, tiek moraliniais.
Kaip padėti vaikams tapti suaugusiais ir savarankiškais? Atminkite – išmokyti, o ne padaryti viską už juos:
- nepateikti gatavų sprendimų;
- nedaryti įmanomo ir neįmanomo;
- nesiaukoti dėl jų;
- ne pataikauti, o mylėti.
Bet… Kuo daugiau mes duodame vaikams, tuo mažiau jie moka ir nori.
Vaikai – tai visų pirma žmonės, o visiems žmonėms nuo persivalgymo prasideda žagsulys.
Nereikia pildyti jų tuo, kas trukdo jiems augti ir vystytis.
Būtina duoti tik tai, kas tikrai padės jiems tapti suaugusiais ir savarankiškais. Juk jie (visi iki vieno) anksčiau ar vėliau užaugs ir norės kažko daugiau.
Jie norės savų šeimų, savų pinigų. Norės apginti savo nuomonę ir elgtis savaip. Ar jie galės tai padaryti ir kuo viskas baigsis, daug kuo priklauso nuo jūsų!
Mano manymu, pirmapradžiai dalykai vaiko asmenybės tapsme yra:
1. Pradinis fizinis savarankiškumas. Tegu tai bus pirmieji žingsniai, maistas, tualetas, žaislų pasirinkimas parduotuvėje, laipiojimas gimnastikos kopėtėlėmis, šuoliai į baseiną… kai tik matote vaike pasiruošimą veiksmams, paleiskite. Nespauskite, leiskite eiti savo keliu.
Saugokite nuo kritimų ir įspėkite apie pasekmes, tačiau nedarykite viso to už jį.
2. Pakankamas judrumas. Atminkite, kad tik energija gimdo energiją. Neveiksnumas ją žudo.
Neleiskite vaikams tingėti. Neleiskite tingėti ir sau. Būkite teigiamas pavyzdys. Pasivaikščiojimai, žygiai, sporto būreliai – viso to vaikams reikia lyg oro. Be to jie nustoja būti vaikais.
3. Rami ir patikima namų atmosfera. Tai labai svarbus punktas. Jei situacija namie nervinga, tai apie jokį pasitikėjimą ir savarankiškumą negali būti nė kalbos. Bet kuriam vaikui namai – tai vieta, kur jis visada mylimas ir laukiamas. Paprasčiausiai atminkite tai. Stenkitės namo neparnešti pykčio, nešaukite ir garsiai neaptarinėkite savo nuoskaudų bei nesėkmių.
4. Šeimyniniai pietūs ir pokalbiai. Mano vaikystėje to niekada nebuvo. Tačiau visada labai norėjosi.
Tai taip klasiška, kai susirenka visa šeima, kai vyksta gyvas bendravimas. Kai jaunesnieji klausosi vyresniųjų prisiminimų, mokosi iš jų patirties, o vyresnieji savo ruožtu netrukdo jaunėliams reikšti savo nuomonės. Tai ir yra mainai, tai suteikia jėgų ir padeda priimti teisingus sprendimus.
5. Aiškios leistinos ribos ir jūsų veiksmų vienareikšmiškumas. Net suaugusiam žmogui tai smarkiai lengvina gyvenimą. Ką jau bekalbėti apie vaikus. Nekeiskite savo sprendimų kaip pirštinių: neleiskite dviprasmių frazių ir sprendimų susidvejinimo šeimos viduje. Susitarkite iš anksto ir paprašykite visų šeimos narių laikytis pasirinktos taktikos.
Niekada nesibarkite ir nesiginčykite prie vaikų. Tai labai galingas smūgis vaikiškai psichikai.
Ką dar jūs galite padaryti dėl vaiko kaip tėvai?
Visada būkite vaikų pusėje.
Klausykitės jų ir nepertraukinėkite.
Minimalizuokite stresines situacijas.
Saugokite vaikystę.
Daug keliaukite.
Mokykitės užsienio kalbų.
Sveikai gyvenkite.
Lankykitės muziejuose, specializuotuose būreliuose ir klubuose.
Mokykitės atmintinai eilėraščius ir tekstus.
Netikrinkite namų darbų.
Neskirkite ypatingo dėmesio mokykliniams įvertinimams.
Susikurkite savą optimalią paskatinimų sistemą.
Nebijokite pelnytų bausmių (tačiau, žinoma, ne fizinių).
Girkite vaikus už pasiekimus.
Nebarkite dėl nesėkmių.
Išaiškinkite priežastis ir pasekmes.
Nedarykite išankstinių išvadų.
Nežeminkite ir netrikdykite vaikų.
Sakykite tiesą.
Aptarinėkite su vaikais bet kokias temas.
Niekada nelyginkite jų su savimi ar su kitais vaikais.
Dalyvaukite visuose vaikų renginiuose.
Didžiuokitės vaikais ir visada juos gerbkite.
