Einu centrinėmis miesto gatvėms ir matau pačias įvairiausias moteris. Džiaugiuosi įvairove, individualumu, nepanašumu.
Tačiau akys vis kliūva už kraštutinumų: vienos moterys apsirengusios labai dailiai, spindi ir žydi. Net 60-ies. Ir 70-ies metų. O kitos panašios į nuvytusią gėlę.
Kodėl taip?
Vieni sako: reikia patikrinti hormoninį foną. Mes niekada neatrodome gerai pačios sau. Stengiamės dėl kitų: moterų, kurios mums pavydi ir vyrų, kurie mumis grožisi.
Kiti sako: prie ko čia hormonai? Tai įprotis ir savidisciplina. Mama išmokė gerai atrodyti: dietos, elegantiški apdarai.
Galbūt teisūs ir vieni, ir kiti.
Ne taip seniai aš pati rašiau straipsnį apie tai, kaip išvaizdai turi įtakos moteriška energetika, o ji priklauso nuo to, kas supa moterį, kokioje terpėje ji gyvena.
Jei ją spaudžia, jei į ją nekreipia jokio dėmesio, engia – ji atrodys lyg pilka kandis. Tačiau duokite jai vyriškį, kuris nuo ryto iki vakaro žiūrės susižavėjusiomis akimis ir jūs būsite nustebinti permainų.
Persivalgymas, nerangumas, apatija – tai rezultatas, kad moteris nesimaino energija. Galbūt ji jos turi. Ir net per daug. Tačiau ji atiduoda, atiduoda, atiduoda ir nieko negauna mainais.
Valgo, kad pripildytų tuštumą teigiamomis emocijomis. O sportui ir elegantiško įvaizdžio kūrimui paprasčiausiai nebelieka jėgų.
Ryte aptikau 52 metų tinklaraštininkės, kuri nusifotografavo be pagražinimų, įrašą. Patinęs pilkos spalvos veidas.
Ir rašo: „Visada maniau, kad sensiu gražiai. Tačiau turbūt Dievas nori, kad aš atrodyčiau taip“…
Šie žodžiai papiktino publiką. „Atsisakykite alkoholio ir riebaus maisto. Ir pamatysite, ko iš tiesų nori Dievas“. „50 – ne senatvė, 50 – tai antrieji 30“. „Sportuokite, pakeiskite garderobą, nusidažykite plaukų šaknis!“
Tačiau riebalai, alkoholis ir plaukų dažai – tai tik ledkalnio viršūnė. Tai – banalus tinginys.
Kartą važiavau viešuoju transportu ir pro saulės akinius stebėjau vyresnio amžiaus moterį. Pagal visus parametrus ji „žydėjo“ – garbanos, ryškus lūpdažis, violetinis sijonas ir žali bateliai. Ji norėjo atrodyti geriau už visas, net strėlytes nusipiešė ant vokų.
Tačiau atrodė atstumiančiai. Kadangi bendrai jos įvaizdis buvo kakofonija, nevykusi melodija. Ji galėjo apsivilkti ką tik nori, tačiau gražiai neatrodė. Viską gadino tuščias žvilgsnis ir kandi šypsena. Nebuvo vidinio grožio.
Nebuvo kuklumo, intelekto žvilgsnyje, romumo. Viso to, kas puošia moterį, nors maišu ją aprenk.
Vienas žymus modeliuotojas pasakė, kad butikuose rengtis reikia paskutinėje eilėje. Iš pradžių reikia vaikščioti po muziejus, parodas ir bibliotekas. Pripildyti save grožiu iš vidaus. Daug dirbti, mokytis, bendrauti.
Kai tik jūs nueisite šį kelią, kai tik kažką iš savęs nulipdysite ir kažkuo pripildysite, jūs tapsite pilnaverte asmenybe, kuriai nereikia plunksnų ir kristalų, jai nereikia pašalinio žmogaus, kad pajustų laimę.
Ir štai tada jūs žydėsite. Bet kokiu oru, bet kokiame amžiuje.
O vyrai lėks link jūsų kaip drugeliai į šviesą.
