Neįtikėtina, bet tai faktas – močiutės iš mamos pusės yra patys artimiausi žmonės vaikams. Jos yra pačios artimiausios, labiausiai pergyvena dėl dukters vaikelio gyvybės ir sveikatos.
Kaip taip gali būti, paklausite jūs, juk mamos labiausiai myli savo vaikus?
O juk viskas labai paprasta. Psichologiniu, ir mažiau sąmoningu lygmeniu, močiutės yra artimiausios savo anūkams, juk jos labai subtiliai jaučia savo anūkų nuotaikas ir emocijas. Jos nepalieka jų reikiamu momentu, duota vertingų patarimų ir visada nori matyti, kad mums sekasi.
Tai primena mamos rūpestį, bet šiuo atveju viskas kur kas paprasčiau ir įdomiau. Močiutės irgi buvo mamos, ir žino, ką jaučia jų dukros. Močiutės stengiasi maitinti savo anūkus, duoda jiems viską, kas geriausia ir pergyvena dėl jų.
Pastebėjote, kai mes išdykaudavom ir močiutė buvo šalia, mes iškart bėgdavom pas ją, kad ji apgintų nuo mamos, kuri norėdavo mus nubausti. Močiutė apsaugodavo mus savo rūpestingomis rankomis ir neleisdavo mamai mūsų bausti.
Ji puikiai žino, ką reiškia auklėti vaiką. Ji žino, kaip sunku išauklėti padorų žmogų. Pati tai yra patyrusi. Tikriausiai, tas ryšys su anūku ar anūke yra toks stiprus, nes pagimdė jį būtent jos duktė.
Močiutės puikiai žino, kaip sunku gimdyti ir kaip sunku po to jaunoms mamoms. Būtent to skausmo ir sunkumo suvokimas priartina močiutes prie anūkų. Vaikai jaučia šį ypatingą ryšį ir visada siekia būti arčiau močiutės išmotinos pusės.
Ji mus skaniai maitina ir apsupa mus rūpesčiu. Kartais pastebima, kaip vaikai išoriškai supanašėja su savo močiutėmis. Mergaitės perima kažkurias išorines savybes, charakterio bruožus, o kartais ir emocinius kokių nors sukrėtimų pasireiškimus.
Kaip dar galima būtų paaiškinti tokį neįtikėtiną panašumą.
Močiutėms reikia patarti būti santūresnėmis – psichologiškai ir emociškai. Tik tokiu atveju galima bus pasakyti, kad vaikas bus dar artimesnis savo močiutei.
